Prieš savaitę darbą pradėjo naujoji Estijos vyriausybė: ją sudaro koalicinių Reformų partijos, Socialdemokratų partijos bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungos nariai.

Vienas pirmųjų Vyriausybės planų buvo sutiktas itin nepalankiai – naujoji Estijos valdžia ketina didinti degalų akcizus. Dėl to benzino ir dyzelino kainos stipriai pakiltų, o tai neišvengiamai turėtų įtakos daugelio kitų prekių bei paslaugų kainoms.

50 degalinių tinklą Estijoje valdančios bendrovės „AS Olerex“ valdybos narys Alanas Vahtas pareiškė, kad naujieji akcizai sustabdys ekonomiką, o apie augimą derėtų pamiršti. Įsigalioju naujiesiems akcizams litras benzino degalinėje kainuotų apie 1,484 euro, o šiandien tokių degalų litras kainuoja maždaug 1,174 euro.

Manoma, kad vidutinis vartotojas, kuris per mėnesį į savo automobilio baką supila apie 70-100 litrų benzino, per metus degalams turės išleisti 260-370 eurų daugiau.

„Naujoji vyriausybė net nekalba, kokia bus reali degalų kaina, įsigaliojus naujiems akcizams. Jie mini 4-5 procentų akcizo didinimą kasmet, tačiau nesako, kokią galutinę kainą mokės vartotojas, – teigia A. Vahtas. – Vyriausybė planuoja, kad per artimiausius 5 metus benzino akcizas padidės 66 procentais, o dyzelino akcizas per 3 metus išaugs 63 procentais. Didesnis nei planuojamas Estijoje benzino akcizas yra tik Italijos, Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje, už dyzeliną brangesnį akcizą yra nustačiusios tik Italijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės. Nereikia pamiršti, kad degalai yra svarbi sudedami sąnaudų dalis daugelyje kitų verslo šakų. Degalų brangimas – tai neišvengiamas daugelio kainų kilimas įvairiose srityse. Akcizas Estijoje brangsta iki turtingiausių Europos Sąjungos šalių lygio, nors pagal vartojimą Estija yra tarp šešių vargingiausių ES šalių – panaši arba mažesnė perkamoji galia yra tik Latvijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje“.

A. Vahto teigimu, iš tiesų į biudžetą pateks mažiau akcizų, nei yra planuojama. Tarptautiniais pervežimais užsiimančios kompanijos degalus tikrai pils kaimyninėse šalyse, kur akcizai ir degalų kaina bus mažesnė. Jis paminėjo 2009 m. Lietuvos pavyzdį, kai vyriausybė neproporcingai pakėlė degalų akcizą, o po to buvo priversta jį mažinti, nes vežėjai didžiąją dalį dyzelino įsigydavo Lenkijoje, kur degalų kaina buvo palankesnė.

Estijos verslininkai jau pateikė Vyriausybei ir finansų ministerijai savo pastabas, kad degalų akcizo kėlimas padarys estiškas kainas nekonkurencingas. O tai sumažins vartojimą ir tikrai nepadidins biudžeto įplaukų.