1984 metais statytame trisdešimties butų name Dainų gatvėje 40A gyvenanti O. Mikalauskienė pasakoja, kad ir prieš renovaciją pastato būklė nebuvo labai prasta, o sąskaitos už šildymą gyventojų labai negąsdino.
„Už savo 94 kvadratinių metrų ploto buto šildymą mokėdavau 250-300 litų (72-87 eurai), šalčiausiais mėnesiais – gal 350 litų (101 euras). Išgirdę apie renovaciją ir labai palankias sąlygas atnaujinti būstą, nutarėme su kaimynais pasinaudoti šia galimybe. Pagalvojau: arba dabar, arba niekada“, - prisimena O. Mikalauskienė.
Valstybė padengė 40 proc. modernizacijai reikalingų išlaidų. Iš viso darbai kainavo 567 tūkst. litų (daugiau kaip 164 tūkst. eurų). Trečdalis gyventojų jau pilnai atsiskaitė, bendras namo įsiskolinimas dabar sudaro 55 000 eurų.
Daugiabučiui Dainų g. 40A buvo pritaikytos visos šilumą taupančios priemonės: apšiltintas namo fasadas ir cokolis, stogas, sudėti plastikiniai langai, modernizuota šildymo sistema – vietoj anksčiau buvusios vienvamzdės šildymo sistemos buvo įrengta dvivamzdė. Kiekviename bute buvo įrengti šilumos reguliavimo įrenginiai ir apskaitos sistema, tad kiekvienas galėjo šildytis tiek, kiek norėjo.
„Labai esame patenkinti, kad modernizavome šilumos punkto mazgą ir buvo įrengti impulsiniai cirkuliaciniai siurbliai. Impusinis siurbliukas įsijungia tik tada, kai reikia, tad suvartoja daug mažiau elektros ir mūsų sąskaita už elektrą šildymo sezono metu sumažėjo dvigubai. Jei anksčiau mokėdavome po 60-70 litų, tai dabar mokame iki 30 litų (8,69 euro)“, - džiaugiasi namo pirmininkė.
Visi daugiabučio renovacijos darbai buvo atlikti 2013 metais. Jau du šildymo sezonus šiauliečiai gavo kur kas mažesnes šildymo sąskaitas. O. Mikalauskienė už 94 kvadratų buto šildymą moka 22 eurus, temperatūra kambariuose - 21-22 laipsniai.
- Kokius dar renovacijos pliusus pastebėjote?
- Estetinis namo vaizdas, išaugusi butų vertė, laisvė patiems nustatyti temperatūrą bute. Namo energijos sąnaudos po renovacijos sumažėjo 60 proc., tiek sumažėjo ir šildymo sąskaitos.
- Kai nutarėte atnaujinti namą, ar galvojote apie ekologiją ir aplinkosaugą?
- Nežinau, kaip kiti gyventojai, bet aš apie tai galvojau. Man svarbu, kad prisidėsime prie aplinkos apsaugos, sumažinsime aplinkos taršą ir anglies dvideginio išskyrimą. Gal atrodo, ką čia pakeis tas vienas namas, bet vienas, kitas, trečias namas ir, žiūrėk, jau mažiau anglies dvideginio pateks į aplinką. Šiauliuose esame vienas mažiausiai energijos sunaudojančių daugiabučių.
Net siūliau Aplinkos ministerijai padaryti aplinkos teršimo mokestį daugiabučiams, kurie išnaudoja daugiau energijos negu priklauso pagal jų energetinę klasę. Iš baudų fondo galėtume renovuoti namus. Tada galbūt atsirastų didesnė paskata modernizuoti pastatus. Girdėjau, kad apie tai diskutuojama, bet kol kas nedrįstama to daryti.
- Ar rinkdamiesi medžiagas namo renovacijai kreipėte dėmesį į jų ekologiškumą?
- Stengėmės rinktis kuo geresnes medžiagas, kad atitiktų visus reikalavimus ir nebūtų nuodingos aplinkai. Daugiabučiams neleidžiama naudoti nuodingų medžiagų, tai reglamentuojama griežtai. Degimo metu tam tikros medžiagos išskiria nuodingas medžiagas arba garus. Mes, kai su projektuotojais derinome, kokias medžiagas naudoti, žiūrėjome jų specifikacijas, tokias kaip degumas, nuodingų medžiagų kiekis ir pan. Vienoje namo vietoje norėjome dėti kietą dangą ant sienos, bet sužinoję, kad įkaitusi danga išsiskiria nuodingas dujas, atsisakėme šios minties.
