Šiuo metu valgomasis bobausis (lot. Gyromitra esculenta) randamas Smiltynės ir Juodkrantės miškuose. Tai - grybai, kuriuos vieni labai mėgsta, o kiti laiko nuodingais ir nerenka.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos darbuotojas, mikologas Jonas Kasparavičius teigė, kad bobausių, kaip ir kitų pavasarinių grybų, pasirodymo laikas priklauso nuo įvairių veiksnių. Bene daugiausiai priklauso nuo orų oro temperatūros, kritulių, tačiau taip pat ir nuo dirvožemio, augalinės dangos, reljefo. Tinkamose vietose jų jau galima ieškoti ir visoje Lietuvoje.
„Bobausiai yra laikomi sąlygiškai nuodingais. Tiksliau, šviežias bobausis yra nuodingas. Bandyti jį valgyti galima tik kelis kartus nuvirus. Kiekvieną kartą tektų perplauti švariu vandeniu ir virti reiktų vis naujame vandenyje. Seną vandenį reikia išpilti. Šio vandens vartoti maistui negalima. Kitas variantas - pora kartų nuvirus pakepinti. Bobausiuose esantys nuodai pilnai ar ne visai pilnai suyra ir džiovinant. Išdžiovinus bobausius dar reikėtų 2-3 savaites palaikyti ir tik tuomet jau iš jų gaminti maistą. Nežiūrint visų atsargumo priemonių, daug ar dažnai valgyti bobausius nerekomenduojama“, - sakė J. Kasparavičius.
„Kad ir koks ankstyvas ar vėlyvas būtų pavasaris, būdingi pavasariniai grybai kasmet pasirodo panašia seka. Bene ankstyviausias iš geriau žinomų valgomų pavasarinių grybų yra tampriukas. Tiksliau, Lietuvoje galima rasti net trijų rūšių tampriukus. Valgomąjį - ant eglės kankorėžių, o švelnųjį ir pušyninį - ant pušies. Tai nereiškia, kad ant kiekvieno kankorėžio ir visur juos rasite, tačiau tai yra pakankamai dažni grybai. Jų mitybinė vertė yra nedidelė, o ir dydis neįspūdingas. Pievose, parkuose ir miškuose jau galima rasti lauminį mažūnį. Nors ir labai nedidelis, bet daugiau pririnkus grybo skonį sriuboje būtų galima pajusti. Auga ir daugiau valgomų, nors beveik niekuomet tuo tikslu nerenkamų grybų, kuriuos pažįsta tikrai ne kiekvienas“, - pasakojo J. Kasparavičius.
Anot mokslininko, nevalgomų grybų galima rasti kur kas daugiau rūšių: „Galima būtų paminėti pavasarinę trapiabudę, ankstyvąją tauriabudę, trumpakotį minkštūnį, ašutinį mažūnį ir kitus panašius grybus. Auga ir nuodingi grybai, tokie kaip pavasarinė gijabudė. Čia mes kalbame apie klasikinės išvaizdos grybus su koteliu ir kepurėle, o juk dar yra, pavyzdžiui, bobausių ir briedžiukų giminaičių, kurie neturi koto. Visas grybas yra tarsi labai deformuotas dubenėlis."
Pašnekovo teigimu, bėgant laikui ir vis labiau šylant orams, pradės derėti kitų rūšių grybai. Greitai turėtų pasirodyti pavasarinės balteklės, šiliniai kazlėkai ir kiti valgomi grybai.
Kaip teigė J. Kasparavičius, nei vienas iš šių grybų nedera taip gausiai, kaip patys žinomiausi mūsų grybai, todėl ne kiekvienam pasiseka juos net pamatyti. Na, o mūsų labiausiai laukiami grybai - valgomosios voveraitės ir tikriniai baravykai, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pasirodys geriausiu atveju gegužės pabaigoje, o įprastai - birželio mėnesį.
