Trečiadienį V. Adamkus išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo aptarti ir įvertinti kiti mokesčių reformos variantai, nebuvo apsvarstyta galimybė neįvedant naujų mokesčių kompensuoti galimą įplaukų į biudžetą sumažėjimą.
"Manau, gal ne viską Prezidentas žino. Mes tūkstančius variantų svarstėme, kas lengviau, kas visuomenei lengviau, kas turės didesnių politinių pasekmių", - sakė A.Brazauskas.
Premjeras tvirtino nesutinkąs su, anot jo, Prezidento patarėjų pasiūlymu panaikinti mokestines lengvatas - viena vertus, taip biudžetas gautų tik 40 mln. litų papildomų pajamų per metus, arba 10 kartų mažiau nei reikia, be to, toks sprendimas būtų neteisingas socialiai.
Jis konkrečiai kritikavo siūlymus atsisakyti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifų bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
"(PVM lengvatos. - ELTA) yra pirmiausia mėsai - dabar yra palengvinimas žmonėms, kad jie galėtų tą mėsą nusipirkti. Politologiškai ir ant popieriaus labai gražiai viskas atrodo (planai atsisakyti PVM lengvatų. - ELTA). Bet kai susiduri akis į akį su žmogum, ir kai reikia atsakyti žmogui, kad reikia pragyventi už 300-400 litų, tai visai kitos mintys ir visai kiti sprendimai ateina į galvą", - piktinosi Premjeras.
Dėl panašių priežasčių jis nepritarė pajamų mokesčio lengvatų panaikinimui - anot Premjero, toks sprendimas nuskriaustų inteligentiją, žurnalistinį pasaulį, daugelį kūrybinių darbuotojų.
Jis radijo laidoje svarstė, kad padidėjus pelno apmokestinimui verslininkai nesigriebs manipuliacijų pelnui dirbtinai sumažinti, nes esą jie pelną išvis linkę mažiau slėpti. Dar daugiau, juos stabdys žinojimas, kad padidėjimas tėra laikinas.
"Šitas argumentas (dėl pelno slėpimo. - ELTA) iššaunamas kaip žvirblis į orą be jokios argumentacijos. Aš nemanau, kad reikia skirti daug dėmesio šitam dalykui", - kalbėjo Premjeras.
Jis tvirtino, kad mokestį rinkti padės ir didėjantis verslininkų socialinis sąmoningumas. Verslininkai esą suvoksiantys, kad "čia ne Brazauskui, ne kokiam tarnautojui tie pinigai eina. Eina žmonėms, medikams, seselėms, bibliotekininkams, mokytojams, kultūros, socialiniams darbuotojams. (...) Čia visi tie (laikinojo socialinio mokesčio. - ELTA) pinigai ir nueis. Nebus kam tai išdalinti ar galų gale pavogti".
Smulkiosios ir vidutinės įmonės socialinį mokestį pajus mažiausiai, nes daugumoje įmonių į biudžetą papildomai bus sumokama tik "šimtai litų". Tai, anot Premjero, yra labai nedidelis padidėjimas.
Šalimis, kur gerai subalansuota mokesčių ir socialinių išmokų sistema, Premjeras nurodė Skandinavijos valstybes.
"Ir mes taip norime gyventi kaip Švedijoje o mokesčius mokėti kaip Lietuvoje. Tada būtų rojus, bet tokiam rojui sukurti reikia ne žmogaus, reikia Dievo. Todėl kad rojų sukurti be pajamų biudžete negalima", - didesnius mokesčius gynė Vyriausybės vadovas.
Ketvirtadienį Seimas svarstys įstatymų paketą, įteisinantį valdančiosios daugumos mokesčių reformą. Paketu planuojama gyventojų pajamų mokestį nuo 2006-ųjų vidurio sumažinti nuo 33 proc. iki 27 proc., o nuo 2008-ųjų - iki 24 procentų. Įplaukoms iš šio mokesčio sumažėjimui finansuoti 2006-2007 metais norima įmonių pelną apmokestinti socialiniu mokesčiu, kurio dydis pirmaisiais galiojimo metais sudarys 4 proc., o antraisiais - 3 procentus. Be to, komercijos tikslais naudojamas gyventojų nekilnojamasis turtas bus apmokestintas 1 proc. metiniu mokesčiu nuo vertės.
Valdančioji dauguma tikisi, kad šį įstatymų paketą Seimas priims birželio pradžioje.