Drabužiai, batai ir kitos prekės iš Kinijos jau pabrango smulkiesiems pardavėjams, didieji prekybininkai kainų šuoliuką turėtų pajusti artimiausiu metu.

Per metus euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo beveik 20 proc.: šiemet, balandžio 3 d. duomenimis, už vieną eurą buvo galima įsigyti 1,1 JAV dolerio, pamažu euras brango. Pernai balandį už eurą buvo galima įsigyti 1,38 JAV dolerio.

Euro - dolerio kursas padidino visų prekių savikainą iš Kinijos apie 20 proc., nes viskas yra perkama už JAV dolerius. Dėl to pabrango ir prekės parduotuvėse, kurios yra perkamos už JAV dolerius“, - skaičiavo elektroninę parduotuvę iskinijos.eu valdantis Erikas Subočius.

Pasak smulkaus verslininko, kol kas produkcijos iš Kinijos neatsisakoma, bet ieškoma pigesnių alternatyvų.

„Dabar ieškome tiekėjų iš Europos, jeigu rasime naudingesnių pasiūlymų, dirbsime ir su Europa. Kol kas belieka kilstelėti kainą: jeigu anksčiau daiktas kainavo 1 eurą, tai dabar - 1,15-1,2 euro“, - sakė jis.

Paklaustas, kaip į padidėjusias kainas reaguoja klientai, jis dėstė, kad jei daiktas nėra brangus, didesnė kaina pardavimų nemažina.

„Žmonėms 15-20 centų neatrodo labai daug. Galbūt tie, kas perskaičiuoja sumą į litus, pagalvoja rimčiau“, - svarsto jis.

Rimantas Perveneckas
Didieji prekybininkai kainų svyravimą pajaučia šiek tiek vėliau. Prekybos drabužiais, avalyne ir aksesuarais grupės „Apranga“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas dėsto, kad užsakymai drabužiams ir avalynei daromi gerokai iš anksto. 

„Prekės iš Kinijos gali būti perkamos ir už eurus, ir už JAV dolerius. Jeigu jos perkamos už JAV dolerius, jos atitinkamai ir pabrango, bet nepamirškime, kad drabužiai perkami prieš 6-9 mėnesius“, - atkreipė dėmesį jis.

Kartu pašnekovas priduria, kad rinkoje šiuo metu vykstantys procesai - nevienareikšmiai, todėl sunku pasakyti, kaip kainos keisis per artimiausią pusmetį.

„Mes susidūrėme su prekių brangimu JAV dolerio rinkose, iš kitos pusės, dalis prekės ženklų didžiąją dalį prekių gamina Europoje, kur yra atvirkštinių reiškinių. Bendrovės, kurios prekiauja dolerinėse rinkose gali atitinkamai kompensuoti tam tikrus pabrangimus. Kai kuriose bendrovėse susiduriame su reiškiniu, kad prekių kainos mažėja", - dėstė jis.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovas Laurynas Vilimas komentuoja, kad mažųjų ir didžiųjų įmonių užsakymų terminai skirtingi: jei didieji rinkos dalyviai gali apsipirkti prieš metus, mažesnieji užsakymus daro ne taip iš anksto, pavyzdžiui, likus keliems mėnesiams iki planuojamo pristatymo.

Dėl to prekių brangimas gali pajusti skirtingu metu.

Laurynas Vilimas
„Kainų augimas gali pasijusti, kai bus užsakomos naujos kolekcijos. Veikiausiai, tai pasijus ne tiek per kainų augimą, kiek per alternatyvų paiešką. Prekybininkas negali imti ir pakelti kainą, o jei konkurentai kainos nekeis? Dėl to įmonės dažnai savikainos augimą dengia iš pelno arba ieško alternatyvų. Reikia nepamiršti, kad verslui jau ne kartą teko taikytis prie tokių aplinkybių“, - kalbėjo L. Vilimas.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Linas Lasiauskas sako, kad vietos kapitalo įmonėms stiprus JAV doleris – gera žinia.

„Mes esame eksportuotojai ir mums dabartiniai valiutų kursų svyravimai yra į naudą, nes turime galimybę eksportuoti į tokias šalis kaip JAV, Jungtinė Karalystė, kur mūsų produkcija iki šiol buvo per brangi“, - džiaugėsi jis.

Pasak L. Lasiausko, nors dėl stipraus JAV dolerio šiek tiek padidėjo audinių kainos, geresnė prekyba su Vakarų šalimis tai atperka.

Prekybos centrai jau pajuto

Lietuvoje dirbantys prekybos tinklai dėsto, kad pastebėjo drabužių ir batų pabrangimą, kai prekės perkamos už JAV dolerius.

„Kinai kasmet brangindavo savo prekes, ypač avalynę, sustiprėjus JAV doleriui kainos dar labiau padidėjo. Mokėjimus JAV doleriais priima ne tik Kinijos tiekėjai, bet ir kitų trečiųjų šalių, tad kainų augimas tikrai jaučiasi“, - kalbėjo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Kiek vidutiniškai pasikeitė lentynos kaina, prekybos tinklas neatskleidžia.

„Turėdami galvoje savo galimybes ir aršią konkurenciją, stengiamės minimizuoti kainų didėjimą, kai kuriais atvejais netgi savo sąskaita“, - sakė jis.

Pasak jo, dėl nepalankaus euro ir dolerio kurso, pastebimas ir drabužių kainų augimas, bet avalynė brangsta sparčiau.

„Maxima LT“ komentuoja, kad euro ir JAV dolerio kurso svyravimai tiesiogiai veikia tiekėjų siūlomas kainas prekybos tinklui.

„Už didžiąją daugumą prekių, kurias perkame iš Kinijos, atsiskaitome JAV doleriais. Tad doleriui brangstant euro atžvilgiu, automatiškai tuo pačiu santykiu mums padidėja ir prekių pirkimo kaina. Taip yra todėl, kad įmonė pajamas gauna litais, dabar jau eurais, už juos mes perkame dolerius, kuriais vėliau atsiskaitome už Kinijoje pagamintas ir Kinijos tiekėjų tiekiamas prekes. Didžioji dalis prekių, kurias perkame iš Kinijos gamintojų, dėl pabrangusios dolerio euro atžvilgiu, mums jau pabrango“, - paaiškino bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.

Visgi, ji sako, kad prekybos tinklo pirkėjai kainų augimo dar nepajuto.

„Kol kas drabužius ir avalynę iš Kinijos gamintojų jau perkame brangiau, tačiau mūsų pirkėjai to nepajuto, nes prekiaujame anksčiau užsakytais ir tik dabar mūsų parduotuves pasiekusiais drabužiais ir avalyne. JAV doleriui ir toliau stiprėjant, gali būti, kad Kinijoje pagamintų prekių kaina augs“, - apibendrino ji.

Panašiai situaciją aiškina ir „Palink“ valdanti prekybos tinklus „Iki“.

„Drabužių ir avalynės užsakymai šių metų vasaros ir rudens sezonams buvo daromi dar pernai metais, todėl kainos nekito. Darant naujus užsakymus ateinančiam žiemos sezonui iš Kinijos šiemet, matome, jog prekių kaina yra 3 – 5 proc. didesnė nei pernai",- komentavo prekybos tinklo "Iki" Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

Pasak jo, prekybos tinklas ieškos analogiškų prekių iš vietinių ar kitų šalių gamintojų, kad pirkėjai nepajustų kainų pokyčių dėl pasikeitusio euro ir dolerio valiutų kurso.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (171)