Vašingtone įsikūręs Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras šių metų gegužės 16 dieną užregistravo Norvegijos bendrovės "Parkerings - Compagniet" prašymą pradėti arbitražo procesą prieš Lietuvą.
2004 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė vienašališkai nutraukė sutartį su automobilių stovėjimą sostinėje organizavusiu "Baltijos parkingo" bei "Egaprio" konsorciumu. "Parkerings - Compagniet" valdomam "Baltijos parkingui" priklauso 100 proc. Vilniaus parkavimo kompanijos akcijų.
Sutartį nutraukti siekė Vilniaus meras Artūras Zuokas, tam pritarė Vilniaus miesto taryba. Sutartį 1999 metų pabaigoje patvirtino Juozo Imbraso vadovaujama miesto taryba.
Savivaldybės tvirtinimu, Norvegijos investuotojai tarptautiniam arbitražui skundžia Lietuvą, o ne Vilniaus miesto savivaldybę, dėl jų verslo sąlygas pabloginusių Vyriausybės, Seimo ir teismų sprendimų.
Teigiama, kad Seimas pakeitė Rinkliavų įstatymą ir Vietos savivaldos įstatymą, tuo tarpu Vyriausybė savo sprendimu pakeitė automobilių ratų blokavimo tvarką. Po šių sprendimų Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti naujiems įstatymams prieštaraujančius sutarties priedo punktus ir prašymas buvo patenkintas.
"Teistis Lietuvoje yra beviltiška - tai rodo ir ankstesnė mūsų patirtis. Dėl to pasinaudojome tarptautinių sutarčių suteikiama galimybe pateikti ieškinį arbitraže. Tačiau dėl šios priežasties ieškinys teikiamas ne prieš Vilniaus miesto savivaldybę, o prieš Lietuvos valstybę", - Eltai sakė "Baltijos parkingo" valdybos narys Jonas Tamulis.
Jis prognozavo, kad bylos nagrinėjimas arbitraže gali trukti iki pusantrų metų.
Norvegijos bendrovės ieškinys pateiktas remiantis Lietuvos ir Norvegijos sutartimi dėl investicijų skatinimo bei jų abipusės apsaugos. Anksčiau "Baltijos parkingas" ketino bylinėtis Lietuvoje ir iš savivaldybės reikalauti maždaug 20 mln. litų.
Sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe "Baltijos parkingo" ir "Egaprio" konsorciumas pasirašė 1999 metų pabaigoje, o automobilių stovėjimą organizavo nuo 2000-ųjų pavasario.
Vilniaus meras A.Zuokas yra teigęs, kad sutartis buvo sudaryta miestui nenaudingomis sąlygomis, todėl nepavykus susitarti dėl jos pakeitimų priimtas sprendimas ją nutraukti.
Savivaldybė kaltino investuotojus nepastačius nustatyto skaičiaus stovėjimo aikštelių bei kitais sutarties pažeidimais.
Norvegijos bendrovė yra skelbusi, kad investicijos į automobilių stovėjimo organizavimo verslą Lietuvoje siekė maždaug 17 mln. litų. Pasak J. Tamulio, reikalaujama 128 mln. litų nuostolių suma apima "visą kompleksą" patirtų nuostolių, negautų pajamų ir taip toliau.
Šiuo metu automobilių stovėjimą Vilniuje organizuoja savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos". Savivaldybės pranešime džiaugiamasi, kad miestui per 10 mėnesių "Susisiekimo paslaugos" pervedė 924,8 tūkst. litų, tuo tarpu investuotojai per dvejus metus - 810 tūkst. litų.