Margučiai, kurių nesupainiosi: kai norisi ko nors išskirtinio

Alytiškio Mindaugo Šidlausko margučių nesupainiosi – juose nėra tradicinių lietuviškų motyvų, bet gausu mistinės geometrijos ir humoristinių piešinukų. „Bandžiau marginti vašku, bet man niekaip nesisekdavo ir būdavo visai neįdomu „paišyti“ tradiciškai taškiukus, nuliukus ir brūkšnelius. Visada norėjau, kad mano margutis būtų išskirtinis, netradicinis, linksmas, kūrybiškas“,- sako vyriškis.

Pašnekovas prisipažįsta, kad nuo pat paauglystės jam labai patikdavo ką nors konstruoti, remontuoti, piešti, braižyti. Tad ir mokslus baigė susijusius su savo pomėgiais, o laisvalaikiu užsiima aerografija, skulptūrėlių iš varžtų gamyba, margučių skutinėjimu ir šiaip, anot jo, „visokių niekučių kūrimu“.

Imtis skutinėjimo M. Šidlauską paskatino Alytuje organizuojamas gražiausio Velykinio margučio konkursas, kurio pagrindinis prizas buvo plastikinis langas. Tad kruopštus vyras ėmėsi darbo ir ką gi – prizas buvo jo. Nuo tada ir užsikrėtė šiuo pomėgiu ir laimėjo dar ne vieną gražiausio margučio konkursą.

„Vaikystėje su tėveliais kiaušinius marginome tradiciškai. Sudrėkintus kiaušinius apdėdavome svogūnų lukštais, suvyniodavome į marlę, aprišdavome siūlu, kad margučiai taptų tvirtesni. Labai džiaugdavomės, kai atkirpdavome išvirusių kiaušinių siūlus ir pamatydavome nuostabius velykaičius“,- prisimena margintojas.

Vyro teigimu, anuomet pagrindinis paprotys Velykų dieną buvo daužyti kiaušinius, rinkti patį gražiausią, dovanoti vienas kitam.

„Man labiausiai patikdavo daužyti ir išsiaiškinti, kieno yra stipresnis. Atsimenu, būdavo ir ašarų, kad pralaimėdavau. Tėtis mane su broliu išmokė kaip išsirinkti patį stipriausią. Reikia paimti kiaušinį ir pastuksenti su smailiu galu į dantį. Pagal stuksėjimo garsą jauti, kuris margutis yra tvirtesnis ir kuris mažiau tvirtas“,- paslaptį išduoda alytiškis.

Anot M. Šidlausko, noras skutinėti kyla artėjant Velykoms ir trunka iki Atvelykio. Per šį laikotarpį išskutinėjantis iki 10 kiaušinių. Na, o pasibaigus šventėms apie margučius visiškai negalvojantis – laukia kiti darbai.

„Marginimui naudoju tradiciškai nudažytus vienspalvius kiaušinius (įvairių spalvų). Prieš pasirinkdamas kiaušinį, apžiūriu ar nėra defektų, visada pastuksenu į dantį, kad pajausčiau stiprumą. Jei ruošiuosi marginti spalvotai, tai imu iš puodo karštą vienos spalvos kiaušinį ir jam nudžiūvus nuspalvinu juostas įvairiais markeriais ar kitokiais dažais. Kiaušiniui atšalus, pieštuku pasižymiu menamus raštų, figūrėlių, gyvūnėlių kontūrus ir imuosi darbo“,- savo darbo procesą atskleidžia meistras.

Skutinėjimui sako naudojantis pačius paprasčiausius įrankius: kanceliarinį peiliuką, švitrinį popierių ir smulkų markerį. Galima skutinėti ir su elektriniu „graviruokliu“, bet yra didelis pavojus pažeisti lukštą. Baigęs skutinėti margutį nuplauna su muilu ir padengia laku, kad lukštas taptų stipresnis ir ilgaamžiškesnis. Visas darbas dažnai trunka iki 4 val., priklausomai nuo sudėtingumo.

Su M. Šidlausku skutinėti bando ir jo dukra Ieva. Patenkintas vyriškis pastebi, kad tai su kiekvienais metais jai sekasi vis geriau ir geriau.

„Pasitaiko, kad darbo pabaigoje kiaušinis įtrūksta ir viską reikia pradėti iš naujo, tad margučių skutinėtojams norėčiau palinkėti lakios vaizduotės ir daug daug kantrybės“,- šypsosi alytiškis menininkas ir linki visiems DELFI skaitytojams linksmų Šv. Velykų ir stiprių kiaušinių.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!