Dauguma Lietuvos gyventojų nejaučia priešpriešos galimam euro atėjimui į jų buitį - 25 proc. apklaustųjų lito pakeitimą euru vertina palankiai, dar 34 proc. – neutraliai (lentelė 1). 35 proc. galimus piniginio vieneto pokyčius vertina skeptiškai.

Palankiau euro įvedimą vertina jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų gyventojai; tarp skeptikų daugiau vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo respondentų (lentelė 2).

46 proc. tyrimo dalyvių pritaria teiginiui, kad įsivedusi eurą Lietuva praras dalį savo, kaip valstybės, identiteto. Net 25 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Lentelė 1

Kaip Jūs vertinate tai, kad 2007 m. Euras greičiausiai pakeis Litą? (proc.)
Teigiamai24,5
Neutraliai33,9
Neigiamai35,1
Nežino/ neatsakė6,5
Iš viso:100

Lentelė 2

Ar, Jūsų manymu, Litą pakeitus Euru Lietuva praras savo kaip valstybės tapatybės dalį? (proc.)
Taip45,6
Ne29,4
Neturiu nuomonės25,0
Iš viso:100

Lentelė 3

Jūsų vertinimu, ar įvedus Eurą Lietuvoje pakils paslaugų ir produktų kainos?
Taip, pakils visos/ beveik visos kainos80,8
Pakils tik produktų kainos5,0
Pakils tik paslaugų kainos4,5
Ne, kainos nepakils4,5
Neturiu nuomonės5,2
Iš viso:100

Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Apklausa atlikta 2005m. gegužės 9 - 16 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 94 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 – 65 metų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir tautybę.

Tyrimo rezultatai atspindi 18 – 65 metų šalies gyventojų nuomonę. Tyrimo rezultatų paklaida 3%.