Kam naudingos prieskoninės žolelės: kas žadina apetitą, kas nervus ramina

Daugelį kvapių prieskoninių žolelių galima užsiauginti tiesiog balkone arba ant palangės. Tai nereikalauja daug laiko ir pastangų. Anot žolininkų, kai kurių žolelių derliaus galima sulaukti net po kelių dienų. Itin mėgstantiems auginti žalumynus patariama pagalvoti apie vertikalų daržą, kuris gali būti įkurdintas tiesiog jūsų namuose ant sienos!

Sėjamosios pipirnės – imunitetui stiprinti

Šias prieskonines žoleles galima sėti į lėkštę arba mažą dangtelį, kuriame yra šiek tiek vandens. Sėjamosios pipirinės uždera jau po savaitės. Jomis galima gardinti įvairius patiekalus, pavyzdžiui, sumuštinius, salotas ar padažus. Šiose prieskoninėse žolelėse gausu kalio, fosforo, geležies, jodo, karoteno, vitamino C ir B grupės vitaminų.

Kvapieji bazilikai – virškinimui gerinti

Šioms prieskoninėms žolelėms tinka derlinga, mineralinėmis trąšomis ar perpuvusiu mėšlu tręšta dirva. Geriausia bazilikus sėti balandžio mėnesį. Jie sudygsta po 10–14 dienų, o po mėnesio jau galima mėgautis šių prieskonių derliumi. Kvapiaisiais bazilikais gardinami troškiniai, makaronų patiekalai arba pomidorų salotos.

Šias prieskonines žoleles galima naudoti ne tik šviežias, bet ir džiovintas. Jas geriausia džiovinti gerai vėdinamoje ir tamsioje patalpoje. Kvapiuosiuose bazilikuose yra daug veikliųjų medžiagų, kurios gerina virškinimą, žadina apetitą. Šių prieskoninių žolelių nuoviras turi antibakterinių savybių.

Universalios petražolės – pilvo pūtimui mažinti

Šios prieskoninės žolelės nėra itin reiklios, todėl gali augti netgi nesaulėtose vietose. Pasėtos petražolės sudygsta jau po penkių dienų. Jomis galima ne tik gardinti troškinius, sriubas, salotas, bet ir puošti įvairius patiekalus. Šiose prieskoninėse žolelėse yra daug veikliųjų medžiagų, kurios skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą ir mažina pilvo pūtimą.

Vaistinės agurklės – medžiagų apykaitai greitinti

Joms tinka gerai patręšta dirva. Pasėjus vaistines agurkles po mėnesio jau galima džiaugtis užderėjusiu derliumi. Šiomis prieskoninėmis žolelėmis gardinamos salotos, šaltibarščiai, varškės patiekalai, gaivieji gėrimai ir kt. Vaistinių agurklių aromatas primena agurkų kvapą. Be to, šiose prieskoninėse žolelėse yra šiek tiek alkaloidų, kurie gali neigiamai veikti kepenų veiklą.

Čiobreliai – ligoms gydyti

Šioms prieskoninėms žolelėms labiausiai tinka priesmėlio arba priemolio dirva. Tačiau čiobreliai dygsta itin ilgai, todėl geriausias dauginimo būdas – vegetatyvinis. Šiomis prieskoninėmis žolelėmis galima gardinti mėsos, žuvies, žirnių ir pupelių patiekalus.

Čiobreliai naudojami peršalimo, kvėpavimo takų ligoms gydyti. Patiekalai gardinami šviežiais ir džiovintais čiobrelių lapais, tačiau gydant įvairias ligas būtina naudoti šių prieskoninių žolelių antžemines dalis.

Baltosios garstyčios – apetitui žadinti

Dažniausiai naudojamos garstyčių sėklos arba jų milteliai, kurie yra aštraus ir pikantiško skonio. Tačiau patiekalus galima gardinti garstyčių ūgliais, kurie užauga per 20–30 dienų. Baltosioms garstyčioms labiausiai tinka gerai patręšta dirva.

Šias prieskonines žoleles būtina nuolatos laistyti, nes jos gali greitai nuvysti. Baltųjų garstyčių lapuose esančios medžiagos skatina virškinimą, gerina apetitą, tačiau sulaiko šlapimą. Jų nepatariama vartoti žmonėms, turintiems skrandžio veiklos sutrikimų.

Melisos – nervams raminti

Šioms žolelėms labiausiai tinka drėgna, priesmėlio arba priemolio dirva. Sėklos sudygsta po 15–20 dienų. Šviežiais vaistinių melisų lapais galima gardinti salotas, mėsos, žuvies patiekalus, gaiviuosius gėrimus, pavyzdžiui, girą, juos galima naudoti netgi konservuojant daržoves ir kt. Šios vaistinės žolelės padeda išvengti pilvo pūtimo, ramina, gerina apetitą.

Levandos – geram miegui

Tai kvapios prieskoninės ir vaistinės žolelės. Jas galima dauginti sėklomis, tačiau geriausias būdas greičiau užsiauginti levandų – padalyti nesumedėjusius auginius ir sodinti į gerai patręštą, purią dirvą.

Šiomis prieskoninėmis žolelėmis galima gardinti mėsos patiekalus, ypač kepamus ant laužo, gaiviuosius gėrimus, actą ar aliejų. Levandos įvairiems patiekalams gali suteikti kartų skonį, todėl jas derėtų vartoti saikingai. Šių prieskoninių žolelių arbata ramina, atpalaiduoja, padeda kamuojant nerimui ar sutrikus miegui.

Vertikalus daržas

Mėgstantiems namie auginti įvairias prieskonines žoleles, tačiau neturintiems joms vietos, praverstų vertikalus daržas. Paruoštoje ir nelaidžioje drėgmei dėžutėje sėjami įvairūs augalai. Jiems sudygus dėžutė vertikaliai kabinama ant sienos. Ji nukabinama tik tuomet, kai laistomos žolelės ar norima nuimti derlių.

Ruošiant vertikalų daržą būtina apgalvoti, kaip izoliuoti dėžės vidų nuo drėgmės, užtikrinti, kad kabinant neišbyrėtų žemės su pasėtomis žolelėmis. Internete galima rasti nemažai informacijos, kaip vertikalų daržą pasigaminti patiems.

ĮDOMU

Agurklių antžeminė dalis greitina medžiagų apykaitą.

Graikijoje čiobreliai smilkomi šventyklose.

Šios prieskoninės žolelės naudojami gaminant dantų pastą.

Melisų ekstraktas naudojamas odos sudirgimams, įvairioms žaizdoms gydyti.

Levandų aliejus turi antiseptinių savybių, gydo mažas žaizdeles ar įpjovimus, ramina sudirgusias vabzdžių įkandimo vietas.

Baltųjų garstyčių sėklose yra apie 30–40 % riebalų ir apie 1,5 % eterinių aliejų. Pramonėje jos vertinamos kaip aliejiniai augalai.

Manoma, kad petražolės mažina raukšlių atsiradimą.

Jų nuoviras naudojamas spuoguotai odai gydyti, norint pašalinti patamsėjusius ratilus aplink akis, dantims balinti ir dantenoms stiprinti.

Vaistinių agurklių lapų arbata palengvina bronchito ir peršalimo ligų simptomus.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!