„Galima vertinti ir kaip finansinę paramą. Tai yra, politinį postūmį tikrai galima vertinti šia linkme, tai nėra pažymėta, bet yra visų supratimas, tokio dalyko kaip sinchronizacijos ir techninio atsijungimo nuo Smolensko žiedo tikrai neįmanoma padaryti be Europos Sąjungos paramos, be atitinkamo instrumento“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė R.Karoblis.
Pasak jo, po ketvirtadienio sprendimo sustiprinta politinė nuostata dėl finansavimo.
„Politinė nuostata tam tikra jau anksčiau buvo - spalį. Dabar ji yra sustiprinta, bet aišku savaime, mūsų įmonės turės teikti paraiškas finansavimui, dar kol kas baigimas visų studijų. O antras žingsnis ne tik finansavimo, bet ir klausimas yra, kad visos Europos Sąjungos šalys su tuo susiję, Baltijos šalys ir Lenkija turėtų tas pačias pozicijas ir prioritetizuotųsi“, - aiškino ambasadorius.
Pasak jo, svarbu ir tai, kad EVT išvadoje minimas aukšto lygio darbo grupės sukūrimas: „Kalbama apie aukšto lygio grupės sukūrimą, turėjome omenyje, kad ne tik to reikia, ne tik pinigai, bet ir tai, kaip tą padaryti, kad būtų daroma kolektyviai“.
Ketvirtadienį ES vadovų priimtose išvadose nutarta sparčiau įgyvendinti elektros energijos ir dujų infrastruktūros projektus, įskaitant tinklų jungtis su Baltijos šalimis.
Šiuo metu atliekamos galimybių studijos, jose analizuojama, ar sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais reikalinga nauja atominė elektrinė. Lietuvos Vyriausybės teigimu, sinchronizavimui tikrai reikės ir antros elektros jungties su Lenkija.
Bendrovės „Litgrid“, Latvijos „AST“ ir Estijos „Elering“ 2014 metų pabaigoje susitarė dėl sinchronizavimo su kontinentine Europa veiksmų plano. Elektros sistemos sinchroniniu režimu turėtų pradėti veikti 2025 metais. Pasak „Litgrid“, pirmiausia reikia, kad Baltijos šalių vyriausybės pasiektų politinį sutarimą bei susitartų dėl sinchronizavimo su Lenkija.
„Litgrid“ šiuo metu įgyvendina 347,5 mln. eurų vertės elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ ir 550,3 mlrd. eurų vertės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ projektus. Ateityje įmonei teks statyti antrąją „LitPol Link“ liniją.