Nemuno žemupyje ir Skirvytėje šiuo metu vyksta stintų žvejyba. Meškeriotojams Skirvytės upės krantinėje teko stebėti, kaip žvejai verslininkai kone upės vagos vidury malėsi ratiniu traktoriumi. Važinėtasi užuolankomis negilioje Skirvytės upės vietoje ir paskui save buvo tempiamas traukiamas tinklas. Po to su įkliuvusiu laimikiu jis buvo velkamas į krantą.

„Mus gamtosaugininkai baudžia, jei pernelyg arti kranto savo automobilį paliekame, o štai šiems „daktariniams“ galima po upę traktoriumi su tinklais maltis - ir nieko. Ir tai yra Nemuno deltos regioninio parko valdose, saugomoje teritorijoje“ - piktinosi meškeriotojas.

Nemato neteisybės

Paradoksalu tai, kad poilsiautojus vasarą tolyn nuo vandens vejantys ir be gailesčio baudas dalinantys aplinkosaugininkai nieko blogo nemato, kad traktoriai akėja upės vagą. 

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis teigė, kad žvejams verslininkams leidžiama privažiuoti prie upės ir nubausti juos galima būtų tik tuo atveju, jeigu išsilietų tepalai ar kitos cheminės medžiagos.
Į bet kokį vandens telkinį įvažiuoti su techninėmis transporto priemonėmis yra blogai, juk yra cheminių medžiagų, tepalų, kuro, tai yra akivaizdi tarša. Jeigu kitaip neišeina išspręsti šios problemos, reikėtų atsisakyti šių kelių žvejybos vietų ir perkelti į tas vietas, kur galima privažiuoti ir nereikia traktoriaus į vandenį skandinti, o civilizuotai su valtimi galima būtų ištraukti tinklus.
Linas Jonauskas

„Pagal Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamentą, parke draudžiama važiuoti ne keliais motorinėms transporto priemonėms, išskyrus specialiąsias transporto priemones, aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių valstybinių institucijų transporto priemones, vykdant žemės ir miškų, taip pat žuvininkystės darbus. Yra išskirta, kad tos transporto priemonės, kurios vykdo ūkinę veiklą, įskaitant žemės ūkio darbus ir žuvininkystės darbus, gali privažiuoti“, - sakė S. Sudeikis.

O žvejams mėgėjams privažiuoti prie pat vandens draudžiama: „Nematau čia neteisybės, o kaip verslininkui kitaip prieiti prie vandens ir ištraukti tinklą, mes turime jiems suteikti tokią galimybę.“

Vis dėlto, jeigu traktoriai būtų techniškai netvarkingi nubausti pažeidėjus būtų galima.

„Žala gamtai būtų tik tuo atveju, jeigu būtų kokių nors tepalų išsipylimas, jeigu bus tai pastebėta, jiems bus surašytas protokolas. Technika yra ne savadarbė, tie traktoriai tvarkingi. Jeigu išbėgtų kokie tepalai, tai, be abejo, mes surašytumėm jiems protokolą, nes jie padarė žalą aplinkai“, - teigė S. Sudeikis.

Žvejui mėgėjui, privažiavusiam prie upės, anot jo, yra skiriama pusė minimalios baudos, tai yra 14 eurų.

Įžvelgia didelę verslininkų naudą

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis teigė, kad prieš baudžiant visada suveikia ir žmogiškasis faktorius, nors traktoriai į vandenį įvažiuoti negali.

„Yra tokių atvejų, kai traktoriai įvažiuoja į vandenį, bet mes turime žvejų pasiaiškinimus, spręsime šią problemą. Upės pas mus seklėja labai stipriai, o žvejai verslininkai turi legaliai išsipirkę vietas ir moka mokesčius. Tai, aišku, nėra pasiteisinimas gamtosauginiams pažeidimams, bet yra ekonominis ir žmogiškasis faktorius, jie daug darbo vietų išlaiko mūsų rajone. Dėl to, kad upės seklėja, susidaro sąnašos ir tinklas užkliūna toje vietoje, todėl važiuojama į vandenį, kad jį ištrauktų“, - sakė V. Pavilonis.

Anot jo, tai yra senos stintų žvejybos tradicijos: „Žinoma, niekas niekada nematė, kad iš traktorių bėgtų kokie nors tepalai, vadinasi, jie yra techniškai tvarkingi. Tai tikrai nepateisina važiavimo į vandenį, bet tai yra būtinybė tam trumpam laikui.“

Pašnekovo teigimu, gerai, kad žvejybos sezonas yra pavasarį, kol gamta dar nespėjo atbusti. Dėl to esą upės vagą maurojantys traktoriai jokios žalos gamtai nedaro.

„Tai yra trumpas žvejybos sezonas ir labai gerai, kad jis yra pavasarinis, žolė dar nepradėjo želti. Gamta turi tokią savybę, kad ji atsistato po visko. Baudžiame žvejus mėgėjus, kurie piktavališkai nesilaiko reikalavimų ir įvažiuoja automobiliu vos ne į vandenį. Mes visų iš eilės nebaudžiame, veikia ir žmogiškasis faktorius“, - žvejus verslininkus gynė V. Pavilonis.

Reikėtų atsisakyti tokios žvejybos vietos

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas nepalaikė aplinkosaugininkų požiūrio, kad reikia toleruoti žvejų verslininkų daromus nusižengimus. Anot jo, visiems turi galioti tokios pačios taisyklės. Kaip teigė pašnekovas, jeigu civilizuotai tinklų ištraukti nepavyksta, reikėtų iš viso atsisakyti tokios žvejybos vietos.
Upės pas mus seklėja labai ženkliai, o žvejai verslininkai turi legaliai išsipirkę vietas ir moka mokesčius. Tai aišku nėra pasiteisinimas gamtosauginiams pažeidimams, bet yra ekonominis ir žmogiškasis faktorius, jie daug darbo vietų išlaiko mūsų rajone.
Vaidas Pavilonis

„Išskirtinių sąlygų niekam neturi būti. Jeigu mėgėjus už menkiausią pažeidimą baudžiame, neabejotinai, verslininkams irgi tokia pati tvarka turėtų galioti, be to, mes kalbame ne apie važiavimą ant žolės, o apie įvažiavimą į vandenį. Jeigu tos problemos kitaip neįmanoma išspręsti, reikia tam tikrų žvejybos vietų, kur kitaip neišeina žvejoti, tiesiog atsisakyti. Gamta turi būti neteršiama ir saugoma, be to, ypatingai saugomoje teritorijoje. Jokių pateisinimų tam negali būti“, - sakė L. Jonauskas.

Anot jo, problemos sprendimas būtų labai paprastas: reikia įrengti privažiavimus, keliukus prie vandens. Viceministro teigimu, daugelyje žvejybos vietų tai yra padaryta: „Tačiau kalbame apie tai, kai kitokiais būdais negalima tinklų ištraukti, todėl reikia važiuoti į vandenį. Į bet kokį vandens telkinį įvažiuoti su techninėmis transporto priemonėmis yra blogai, juk yra cheminių medžiagų, tepalų, kuro, tai yra akivaizdi tarša. Jeigu kitaip neišeina išspręsti šios problemos, reikėtų atsisakyti šių kelių žvejybos vietų ir perkelti į tas vietas, kur galima privažiuoti, ir nereikia traktoriaus į vandenį skandinti, o civilizuotai su valtimi galima būtų ištraukti tinklus.“