Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ gydytoja radiologė dr. Eglė Jonaitienė pasakoja, kokie pagrindiniai krūties vėžio simptomai, kokio amžiaus sulaukus reikia atlikti profilaktinius tyrimus ir kaip ši liga gydoma.
- Kokio amžiaus moterys dažniausiai serga krūties vėžiu?
- Rizika susirgti krūties vėžiu atsiranda sulaukus 30 m., bet didžiausia tikimybė susirgti šia liga kyla 50–65 m. moterims. Lietuvoje dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas 45–69 m. dailiosios lyties atstovėms. Vidutiniškai mūsų šalyje per metus šia klastinga liga suserga iki 1 500 moterų.
- Ar krūties vėžiu gali susirgti vyrai?
- Gali, tačiau stipriosios lyties atstovai sudaro mažiau nei 1 % visų sergančiųjų krūties vėžiu žmonių.
- Kokie pagrindiniai ligos simptomai?
- Pagrindinis ligos simptomas – atsiradęs mazgelis krūtyje. Taip pat gali pakisti krūties dydis, forma, oda, atsirasti išskyrų iš spenelio. Apčiuopus bet kokį darinį krūtyje ar pajutus kitus simptomus reikia nedelsiant kreiptis į krūtų ligų specialistus – mamologus.
Kuo ankstesnėje stadijoje pradedamas gydyti vėžys, tuo gaunami geresni rezultatai ir tuo daugiau moterų gali gyventi visavertį gyvenimą, auginti vaikus, anūkus. Todėl labai svarbu neuždelsti ir laiku kreiptis į gydytoją. Jeigu pajuntami tam tikri simptomai ar skausmas krūties srityje, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą, kuris, atlikęs reikiamus tyrimus, nuramins arba, jei reikės, skirs gydymą. Šito nereikia, jau kartojasi.
- Kaip nustatomas krūties vėžys? Kokie būna jo tipai?
- Krūties vėžys gali būti nustatomas apčiuopiant ir atliekant įvairius radiologinius tyrimus: mamografiją, ultragarsinį tyrimą, magnetinį rezonansą. Gali būti aptinkamas pasitelkiant visus metodus, kelis ar tik vieną jų. Pagrindiniai krūties vėžio tipai – agresyvus ir neagresyvus. Taip pat jie skiriasi jautrumu skirtingiems gydymo metodams - chemoterapijai, hormonoterapijai, biologinei terapijai.
- Įmanoma nuo jo apsisaugoti sveikai gyvenant?
- Sveika gyvensena be abejonės gali daryti įtaką, tačiau lemia ir kiti veiksniai: genetika, aplinkos užterštumas, nervinė įtampa ir kt.
- Ar įmanoma išvengti krūties vėžio?
- Remiantis statistikos duomenimis, krūties vėžys paveldimas, tad išvengti šios ligos neįmanoma. Tačiau svarbu neuždelsti, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau. Dėl šios priežasties organizuojamos įvairios ankstyvo vėžio išaiškinimo programos: atrankinės krūtų patikros programos (mamogramos) 50 m. ir vyresnėms moterims, rožinių autobusiukų kelionės į atokiausias Lietuvos vietas siekia priminti dailiosios lyties atstovėms, kad būtina tikrintis krūtis.
- Kokios šios ligos pagrindinės priežastys?
- Tikimybė susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, jei šeimoje yra krūties ar kiaušidžių vėžiu sirgusių artimų giminaičių, taip pat dažniau serga nė karto negimdžiusios arba pirmą kartą pastojusios vyresniame nei 30 m. amžiuje moterys. Ligos priežastimi gali būti ir hormonus gaminančių liaukų ligos, nutukimas.
- Ar krūties vėžį gali sukelti dėvima liemenėlė?
- Tikrai ne.
- Kokio amžiaus moterims reikėtų atlikti profilaktinius tyrimus?
- Lietuvoje nemokamos atrankinės mamogramos kas dvejus metus atliekamos 50–69 m moterims, turinčioms šeimos gydytojo siuntimą. Jaunesnėms moterims, turinčioms nusiskundimų dėl krūtų, paprastia pirmiau atliekamas ultragarsinis tyrimas.
Moterims, sulaukusioms 40 m., patartina kartą metuose pasitikrinti krūtis, netgi toms, kurios niekuo nesiskundžia, nejaučia jokių pakitimų. Šis amžius pasirinktas dėl to, kad dažniausiai tokia liga serga 45 m. ir vyresnės moterys.
Tačiau jokie tyrimai neapsaugo nuo ligos. Netgi po patikros, po kurio laiko krūtyje gali atsirasti darinys, todėl labai svarbu kartą per mėnesį atidžiai apžiūrėti savo krūtis, o apčiuopus ką nors įtartino būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Labiausiai vertėtų susirūpinti toms, kurių giminaitės sirgo krūties vėžiu (mama, močiutė ar sesuo). Joms mamografiją rekomenduojama atlikti 5 m. anksčiau, nei jų giminaitėms buvo nustatyta ši liga.
- Kaip teisingai apžiūrėti savo krūtis?
- Krūtų savikontrolė – svarbus veiksnys. Apie 80 % moterų, atvykstančių pasitikrinti dėl krūties auglio, jį apčiuopė pačios. Savikontrolė turėtų būti atliekama po menstruacijų kartą per mėnesį. Reikėtų atkreipti dėmesį į krūtų simetriją, spenelių būklę, atsiradusius sukietėjimus ar patinimus. Geriausiai krūtis apsičiuopti maudantis, kai kūnas atsipalaidavęs, ir nepamiršti jų apžiūrėti veidrodyje.
- Kaip gydomas krūties vėžys?
- Krūties vėžio gydymas yra kompleksinis. Tai sisteminė viso organizmo liga. Šiuo metu esant patikimiems diagnostiniams ir veiksmingesniems gydymo metodams, specialistai vis dažniau atsisako moterį žalojančių krūties pašalinimo operacijų. Atliekamos krūties tūrį ir formą išsaugojančios operacijos, taip pat nešalinami, jei nėra pažeisti, pažasties limfmazgiai. Limfmazgių nešalinimas apsaugo nuo vėlesnio rankos tinimo bei skausmo.
Jei navikas surandamas anksti, mažas, neretai pakanka tik operacijos.
- Ar mamografinis tyrimas patikimas?
- Mamografinio tyrimo patikimumas labai priklauso nuo krūties struktūros. Jei krūtyje daugiau riebalinio audinio, kas būdinga vyresnėms moterims, mamografijos tikslumas gali siekti 85–95 %. Tačiau jei krūtyje daug fibrozinio ir liaukinio audinio, tyrimo patikimumas gerokai mažesnis.
- Ką reikia žinoti prieš atliekant šį tyrimą?
- Geriausia mamografiją atlikti po menstruacijų, kada krūtų jautrumas mažesnis, atliekant tyrima būtina krūtis gana stipriai suspausti. Prieš tyrimą rekomenduojama nesinaudoti dezodoruojančiomis priemonėmis (nesitepti ar nesipurkšti jomis pažastų), nes šios priemonės gali imituoti vėžiui būdingus pakitimus – mikrokalcinatus.
Šis tyrimas neatliekamas nėščioms moterims. Taip pat yra netinkamas labai jaunoms moterims, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, blogai praleidžia rentgeno spindulius. Moterims, kurios turi silikono geliu ar fiziologinio tirpalu užpildytus krūtų implantus, mamografinis tyrmas atliekamas nepažeidžiant implantų.
- Ar mamografinis tyrimas nekenksmingas?
- Atliekant tyrimą krūtis suspaudžiama tarp specialių plokštelių. Nėra duomenų, kad krūties suspaudimas atliekant mamografiją pakenktų jos audiniams ar būtų priežastis vėžiui atsirasti. Suspaudimas atliekant tyrimą kontroliuojamas automatiškai. Pacientę veikiantis radiacijos kiekis yra mažas ir neskatina augti navikų.
ĮDOMU
Mamografija – tai svarbiausias krūtų ligų diagnostinis tyrimas. Jis atliekamas mamografu naudojant rentgeno spindulius. Padaromos detalios krūties vidinės struktūros nuotraukos. Atliekant šį tyrimą galima aptikti krūties pakitimų, kurie čiuopiant nejaučiami.
Neigiamas mamografijos atsakymas ne visada reiškia, kad moteris neserga vėžiu.
Kasmet pasaulyje diagnozuojama per 1 mln. krūties piktybinių navikų.
Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje.
Krūties vėžys – dažniausia moterų mirčių nuo onkologinių ligų priežastis.
Apie 70 % krūties vėžio diagnozuojama I–II stadijos. Anksti diagnozavus šią ligą galima tikėtis gerų gydymo rezultatų.
Aktorė Angelina Jolie dėl padidintos rizikos susirgti krūties vėžiu ryžosi atlikti mastektomiją, t. y. pašalinti abi krūtis.
Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, be to, dažnai nepasireiškia ir jokių kitų simptomų.
Baltaodėms moterims, palyginti su juodaodėmis, kyla didesnė rizika susirgti šia liga.
Krūties biopsija – vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti, kad moterys serga vėžiu.
Dailiosios lyties atstovėms pačioms apsižiūrėti krūtis patariama jau nuo 20 m.
Krūties vėžys dažniausiai pažeidžia pažasties limfmazgius (apie 50 % atvejų) ir spenelius bei jų sritis (apie 18 % atvejų).
Vietinis ligos atsinaujinimas pasireiškia iki 10 % pacienčių per 10 m.
Esant metastazėms liga paprastai negali būti išgydyta, tačiau yra daug veiksmingų gydymo metodų, kurie gali prailginti ligonių gyvenimą ir padėti kontroliuoti ligą.
