Rašo 30-metis, kurio rimtiems santykiams trukdo tik vienas dalykas. Paskaičiau, ką lietuviai galvoja šia tema. Ir šiek tiek nustebau, nes dauguma kalba apie mano ir merginos jausmus. O tik maža dalis pagalvoja apie vaiką, šiuo atveju aštuonerių metų mergaitę.
Mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo 13 metų. Tėvas turi antrą pusę, mama taip pat. Su abiem naujais žmonėmis mano gyvenime aš iš karto radau bendrą kalbą, sutariu ir sutariau puikiai, gerbiu juos vien už tai, kad juos pasirinko mano tėvai. Na, ir iš tikro mačiau, kokius puikius naujuosius partnerius jie pasirinko, abiejų gyvenimai susitvarkė. Todėl nemanau, kad man būtu nepatogu ją pristatyti savo tėvams.
Merginos neteisiu dėl praeities, nes jei man ar bet kuriam iš Jūsų primintų Jūsų praeitį, manau, neapsidžiaugtumėte, visi mes vienur ar kitur esame klydę, vieni daugiau, kiti mažiau. Taigi, turiu du puikius, laimingo gyvenimo po skyrybų pavyzdžius, taip pat pažįstu draugą, kuris, būdamas vienišas, be vaikų ir ankstesnių vestuvių, susituokė su mergina, kuri turėjo dvi mažas mergaites, jiems puikiai sekasi, jie turi trečią vaiką, taip pat mergaitę. Ir dar begalė laimingų pavyzdžių aplinkui.
Išsiskyrusios moterys su vaikais manęs negąsdina, mane gąsdina tas žodis „pabandyti“. Ir ką tai kainuos draugės vaikui? Jei aš ateisiu į tos moters šeimą, apsidairysiu ir išeisiu? Man gal reikėjo šiek tiek aprašyti merginą, nes kai kuriuos komentarus skaitant, pastebėjau, kad daug kas galvoja, kad tai prie visų vyrų limpanti, žemo lygio mergina, kuriai reikia pinigų ir materialinių vertybių iš vyro.
Mergina užima aukštas, didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas, turi savo stilių, susitvarkiusi, išlaikiusi visas moteriškas formas ir linijas. Kalbu apie šiuolaikišką moterį, kuri skaito knygas, dirba, keliauja, mokosi, sportuoja. Veikli, simpatiška moteris su dukra, nemanau, kad Jai rūpi mano butas, ar automobilis. Manau, Jai tai svarbu tiek, kiek man tai svarbu, nes Jos materialinė pozicija gal net geresnė ar panaši kaip ir mano, kalbu apie aukštesnes vertybes nei pinigai.
Didžiausia problema yra mano neapsisprendimas dėl patirties nebuvimo tokiuose santykiuose. Aš manau, kad jei aš žengiu toliau, susipažįstu su Jos dukra ir mes pradedam po truputį leisti laiką kartu – trise, aš greit susidraugaučiau su mergaite ir mes taptume draugais. Tačiau jei vis dėlto suprasiu, kad moteris su vaiku yra ne man, jei pradėsiu dėl to panikuoti ir suprasiu, kad reikia dingti iš ten, gal nebegalėsiu išeiti vien dėl tos mergaitės. Gal tai kiek per minkštai atrodo kaip vyrui, tačiau aš rimtai žiūriu į vaikus, todėl ir ieškau moters ilgai ir neskubėdamas, nes noriu šeimos su tinkamu žmogumi, o ne su bet kuo. Todėl manau, kad apsisprendimą turiu padaryti būtent dabar, kol dar nepažįstu jos dukros.
Esu matęs jų abiejų nuotraukas, mergaitė taip pat tvarkingai ir stilingai apsirengus, abi patenkintos, šypsosi ir t.t. Manau, rūpinasi ir teisingai augina savo dukra, todėl, manau, taip pat nebūtų problemų ir su bendrais vaikais kartu, kažkada ateityje, jei tai įvyks. Bet tai paaiškėtų tik susipažinus ir pamačius tikrąją situaciją.
Man lengva, kai moteris yra tiesiog vieniša, be vaikų, tada aš galiu „bandyti“, nes mes suaugę, protingi žmonės ir galim sau tai leisti. Bet vaikai neturėtų dėl to patirti streso ir aš nenoriu skaudinti vaikų, ieškodamas savo antros pusės. Manau, kad ji protinga mergina, todėl ir neskuba manęs pažindinti, nes pati nori įsitikinti kad viskas yra saugu, išsiaiškinti, kaip rimtai aš į ją žiūriu, kad nekeltų bereikalingų „bangų“ šeimoje savo naująja pažintimi.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Patarkite skaitytojui! O gal norite pasidalinti savo patirtimi? Esate atsidūrę panašioje situacijoje? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: