Devyniolikmetės menas: išgarsėjo tapydama maistu

19-metė Jolita Vaitkutė išgarsėjo originalia kūryba: mergina maistu tapo garsenybių, tarp jų – ir prezidentės portretus.

Kovo 11-ąją Lietuva minėjo 25-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Ta proga Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga pristato projektą „Nepriklausomybės karta“, pasakojantį apie jaunos ir nepriklausomos kartos atstovus, garsinančius Lietuvą įvairiose srityse. Jolita - viena iš jų.

DOSJĖ:
Amžius: 19 metų.
Miestas: Joniškis.
Išsilavinimas: Vidurinis.
Profesija: Šiuo metu dirbu dizainere reklamos agentūroje, taip pat laisvai samdoma maisto dizainere, iliustratore.
Perspektyvos: Svajoju įkurti savo kūrybinę agentūrą ir dirbti visam pasauliui.

– Esate nepriklausomybės vaikas. Koks Jūsų santykis su Lietuva?

– Esu patriotė. Lietuva yra mano šaknys, identiteto dalis, kurios nepakeisiu ir tai yra nuostabu. Jaučiu malonų jausmą pilve, kai skamba Lietuvos himnas. Nors krepšinis man nėra įdomus kaip žaidimas, tačiau kai komanda laimi varžybas – džiaugiuosi. Lietuva yra daugiau nei mano namai, į kuriuos visada grįšiu. Ji – didžiulė mano gyvenimo dalis, kuri lėmė tai, kuo dabar esu.

– Kuo svajojote tapti vaikystėje? Ar svajonės pildosi?

– Aiškaus prisiminimo iš ankstyvos vaikystės neturiu, tačiau vėliau tvirtai sakiau, kad noriu būti dizainere (šiokia tokia tapau). Paskui sekė ilgokas laikotarpis, kai tvirtinau, kad tapsiu politike. Tuo metu dirbau su NVO ir buvau mokinių parlamente, puikiai sekėsi lyderiauti. Tačiau kūrybiška prigimtis nutiesė kitokį kelią, o dabar jaučiu didžiausią džiaugsmą inspiruoti aplinkinius. Galbūt ne profesinės, o ideologinės, bet svajonės pildosi.

– Kaip matote savo išsilavinimo ir karjeros galimybes Lietuvoje?

– Galimybės pačios neatsiranda – jas reikia susikurti. Sau Lietuvoje matau puikias galimybes, tačiau ateina metas, kai norisi dar labiau augti, o nedidelė šalis tampa komforto zona, iš kurios reikia anksčiau ar vėliau išeiti. Ir tai nėra blogai – žmonės, kurie myli savo šalį, namo parveža naujų idėjų, įdarbina dar daugiau žmonių ir padeda šaliai augti kartu. Turbūt mano kelias – toks pat.

– Ar svarstėte ilgalaikės emigracijos klausimą? O galbūt išvažiavimą gyventi, dirbti užsienyje vertinate kaip šiandieninio pasaulio normą?

– Pati dar niekada nesvarsčiau ilgalaikės emigracijos klausimo. Žinoma, esu dar labai jauna ir neturėjau laiko šios temos svarstymams, tačiau man labai patinka Lietuvoje. Nebandysiu nuslėpti ir neidealizuosiu, kad šalis – tobula, tačiau čia gera. Dažniausiai žmonės emigruoja dėl didesnių finansinių lūkesčių, tačiau tai vyksta tik todėl, kad jie nesugeba susikurti galimybių.

– Esate kosmopolitė? Mėgstate keliones, kalbate užsienio kalbomis, lengvai pritaptumėte bet kuriame kontinente?

– Manau, būti kosmopolitu – didelis privalumas, stengiuosi to siekti. Mėgstu keliones ir džiaugiuosi galėdama keliauti, neilgai trukus pritampu. Labai džiaugiuosi, kad mano darbai jau veda mane į kitas šalis.

– Kokios Jūsų asmeninės savybės leido pasiekti tai, ką turite šiandien? Tai – įgimta, ar išlavinta? Ar galite paminėti „lietuviškas“ savybes, kurių turite?

– Lankstumas, nuolatinis stebėjimas ir noras pažinti, užsispyrimas padaryti daugiau ir geriau, darbštumas, disciplina. Esu kilusi iš Joniškio, nedidelio miesto Lietuvos pakraštyje. Gyvendama atokiau didžiųjų miestų natūraliai ieškai, kaip gyventi įdomiau, sutikti naujus žmones, pažinti. Viską galima išsiugdyti – reikia ne tik aklai daryti, tačiau atsisukti į save ir analizuoti. Nežinau, ar galėčiau priskirti sau kurią nors tautinę savybę, o draugas kužda, kad nesu lietuviškai kukli (Šypsosi).

– Koks lietuviškas simbolis Jums yra brangiausias?

– Jei simboliu galima pavadinti himną, o Lietuvą – daininga tauta, būtų tai. Nieko nėra stipresnio už vienybę, o ji puikiai atsiskleidžia bendra daina.

– Ar švenčiate valstybines šventes?

– Taip, žinoma. Dažniau šventę viduje jaučiu vasario 16-ąją, nei per Kalėdas. Man patinka tai, kad jaunų žmonių pilietinis sąmoningumas auga, ir šios šventės darosi vis svarbesnės. Nežinau, kodėl tai jaučiu – ar dėl to, kad persikėlusi į didmiestį matau valstybinėms šventėms paruoštą didelę renginių programą ir sutinku vis daugiau pilietiško ir aktyvaus jaunimo?

– Kas jus įkvepia kasdieniams darbams?

– Visada sakau, kad kūrybinės krizės neegzistuoja, o aplink įkvepia viskas. Tereikia atsiduoti gyvenimo impulsui ir likti smalsiu.

– Ar jaučiatės garsinanti Lietuvą savo darbais? Didžiuojatės savo gimtąja šalimi?

– Žinoma, didžiuojuosi savo šalimi. Man svarbu, kad apie Lietuvą pasaulyje būtų girdimi tik geri atgarsiai. Jei prie to prisidedu – labai džiaugiuosi.

– Ačiū už pokalbį.

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) yra nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. 1972 m. Kento universitete, JAV oficialiai susikūrusi organizacija šiandien vienija 43 aktyvias jaunimo sąjungas ir bendruomenes visame pasaulyje bei yra įsteigusi atstovybę Lietuvoje. Minint Nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, inicijuotas projektas „Nepriklausomybės karta“, kuriuo bus pristatyti 25 herojai, gimę po 1990 m. kovo 11 d. PLJS projektą vykdo drauge su Užsienio reikalų ministerija ir naujienų portalu Delfi.lt.