Tiesa, pasak sportininkės, Egipte ji nepuls žūtbūt kovoti dėl pergalės: „Ten pasitikrinsiu jėgas. Tai nebus esminės varžybos, treniruočių krūvio nemažinsiu, kadangi vasarą laukia pagrindiniai startai – pasaulio ir Europos čempionatai“, – sako L. Asadauskaitė.
– Pasaulio taurės varžybas sudaro keturi etapai ir finalas. Kokie tavo tikslai jose?
– Pažiūrėsiu, kaip seksis, kaip viskas susiklostys. Planuoju dalyvauti visuose likusiuose etapuose – Egipte, Italijoje ir Vengrijoje. Siekiant patekti į finalą, reikia taškų. Per Pasaulio taurės finalą Minske pirma vieta garantuoja kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Todėl labai svarbu patekti į finalą.
Šie metai bus atsakingi, pareikalaus nemažai jėgų ir ištvermės, nes prasideda kova dėl olimpinių kelialapių.
– Kuriai rungčiai per pratybas dabar skiri didžiausią dėmesį?
– Visoms penkioms, neišskiriu nė vienos rungties. Kiekvienai jų skiriu labai daug dėmesio. Yra kur pasitempti, tobulėjimui ribų nėra. Treniruojuosi šešis kartus per savaitę.
– Per Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatą bėgai 3000 m distanciją ir pelnei sidabro medalį. Gal rungtyniausi ir lengvaatlečių vasaros čempionate?
– Pusę metų nebuvau dalyvavusi varžybose, todėl labai norėjosi pasitikrinti jėgas. Taip sutapo, kad čempionato dienomis buvau Lietuvoje, tai ir nuvažiavau į Klaipėdą, mečiau iššūkį lengvaatletėms. Bėgimo take sekėsi neblogai. Vadinasi, sportinė forma nebloga. Savo jėgas pasitikrinau ir su plaukikais, dalyvavau Vilniaus čempionate. Buvau antra plaukiant 400 m distanciją laisvuoju stiliumi. Tai ne mūsų, penkiakovininkų, distancija, mes plaukiame 200 m nuotolį. Nesivaikiau rezultato, todėl ir nusprendžiau rungtyniauti ilgesnėje distancijoje.
Treneriai norėjo pasižiūrėti ir pafilmuoti techniką virš vandens ir vandenyje, paanalizuoti, kokias darau klaidas. Jų yra daug, todėl ir stengiuosi jas taisyti. Galvojau, kad pasirodysiu prasčiau, tačiau nuotolį įveikiau taip, kaip norėjo mano treneris. Taip išėjo, kad du savaitgalius iš eilės dalyvavau varžybose.
– Ar naudinga pasitikrinti jėgas kitose sporto šakose?
– Naudinga ta prasme, kad pabėgi nuo treniruočių, prasiblaškai, patiri varžybų jaudulį. Gali plaukti ir bėgti kiek nori ir kaip nori, tačiau penkiakovė yra visai kas kita. Per vieną dieną „praeiti“ visas penkias rungtis – krūvis gerokai didesnis.
– Jau prabėgo treji metai nuo Londono olimpinių žaidynių, ar atsirado daug naujų varžovių?
– Tie metai prabėgo labai greitai, rodos, vakar stovėjau ant nugalėtojų pakylos. Varžovės liko daugmaž tos pačios. Labai sparčiai pradėjo tobulėti jaunimas, tarp jų ir mūsų penkiakovininkės, kurios pasirodo gan neblogai, patenka į finalus. Šie metai – atrankos į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes metai, tai ir jaunimas, ir vyresnės sportininkės nori į jas patekti.
Per Pasaulio taurės pirmo etapo varžybas Amerikoje dalyvavo daug moterų, ko nebuvo praėjusiais metais. Šiemet bus sudėtingiau varžytis, visos penkiakovininkės kausis sukandusios dantis, niekas nenorės užleisti savo pozicijų.
– Kaip galvoji, kiek Lietuvos penkiakovininkų pateks į Rio?
– Manau, kad trys: dvi moterys ir Justinas Kinderis.
– Kuri mūsų jaunoji penkiakovininkė turi didžiausias galimybes tapti olimpiete?
– Net ir neįsivaizduoju, man pačiai įdomu. Iki olimpinių žaidynių laiko dar yra, atranka vyks ir kitąmet. Gal geriau luktelėkime su prognozėmis.
