Svarbu amžius, dydis, padaryti darbai
Vienos statybų įmonės iš Ukmergės generalinis direktorius Edmundas Karaniauskas, paklaustas, kokie kriterijai yra svarbiausi nustatant statybų įmonės patikimumą, nedvejodamas atsako: vienas geriausių indikatorių yra praeityje atlikti darbai.
„Ankstesni įmonės įgyvendinti projektai gali neblogai atspindėti, ar rangovas yra patikimas, ar kokybiškai atlieka darbus, kokio sudėtingumo projektus yra įgyvendinęs ir t.t. Žmonėms tai nebloga iliustracija, su kuo jie ruošiasi bendradarbiauti“, – teigė E. Karaniauskas.
Yra ir kitų kriterijų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Tarp jų – įmonės mokumas, dydis, jos amžius. „Savaime suprantama, pasitikėti dar labai jaunomis bendrovėmis sunkiau. Svarbu, kad tai nebūtų vienadienė įmonė, kuri pabaigė kelis projektus ir dingo.“
Anot pašnekovo, įmonės dydis – taip pat gana svarbus: „Renovacija nėra tik apdailos darbai. Kai kurie žmonės nori ir šildymo sistemas atsinaujinti, ir kitus sudėtingesnius darbus atlikti, todėl vien tik mažos įmonės pajėgumų gali neužtekti“, – mano statybų specialistas.
Rangovams keliami griežti reikalavimai
Teigiamą sprendimą dėl renovacijos priėmusius gyventojus Viešoji įstaiga „Centrinė perkančioji organizacija“ (CPO) turi kuo nuraminti – daugumos rūpesčių dėl patikimo statybų darbų rangovo paieškos jiems net neteks patirti. Pasirodo, baziniai reikalavimai keliami tiek Aplinkos ministerijos, tiek pačios CPO, todėl pretenduoti atlikti renovacijos darbus gali ne kiekviena statybų įmonė.
„Pirmiausia rangos darbus atliekančios įmonės turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos yra nurodžiusi Aplinkos ministerija. Tai labai konkretūs ir svarbūs rodikliai, kurių neišpildžius statybų bendrovė net negali pretenduoti atlikti renovacijos darbų. Ji paprasčiausiai neįtraukiama į CPO katalogą“, – aiškina VšĮ „Centrinės perkančiosios organizacijos“ vadovas Rolandas Černiauskas.
2014 m. sausio 14 d. išleisto Aplinkos ministro įsakymo priede nurodyta, jog pirkimuose norinti dalyvauti statybų įmonė turi atitikti įvairius kvalifikacinius reikalavimus, tarp kurių: teisiniai reikalavimai, profesinių pažeidimų nebuvimas, reikalavimas pateikti įmonės kvalifikaciją ir pasirengimą įrodančius dokumentus. Tarp kitų reikalavimų nurodyti konkretūs skaičiai, kokias sumas turi siekti įmonės disponuojamos lėšos, vidutinė metinė statybos darbų apimtis ir kt.
Įvertina ir įmonių pajėgumą
Net ir šie pakankamai griežti reikalavimai – dar ne viskas. R. Černiauskas pasakoja, jog tam tikrą filtravimą vykdo pati „Centrinė perkančioji organizacija“. Ji atlieka riboto konkurso procedūrą.
„Mes ne tik įvertiname kvalifikacijos reikalavimus, kuriuos yra apibrėžusi ministerija, bet ir išanalizuojame įmones kiekybine prasme. Taigi, žmonėms iš esmės nelieka rizikos, kad konkurse dalyvaujančios bendrovės gali būti nepatikimos ar nepajėgios atlikti prisiimtų įsipareigojimų“, – sakė CPO vadovas.
Pagal riboto konkurso mechanizmą, statybų įmonės yra išreitinguojamos į penkias grupes pagal tai, kaip atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Penktoje grupėje yra pačios pajėgiausios įmonės, kurios gali įgyvendinti didžiausius pagal sąmatą projektus. Tokia tvarka Lietuvoje yra pakankamai nauja ir veikia nuo praeitų metų liepos mėnesio.
„Reikia pabrėžti, jog nėra taip, kad pirmoje grupėje esančios įmonės yra kažkuo prastesnės. Tokios procedūros logika yra ta, kad užsakovui tenka rangovas proporcingai pagal projekto dydį. Žinoma, didesnius projektus galintis atlikti rangovas savo noru gali imtis ir smulkesnio projekto, tačiau atvirkštinė logika neįmanoma – juk įmonė, kuri pajėgi prisiimti 300 tūkst. eurų vertės projektą, negali imtis vykdyti darbų už milijoną” , – aiškino R. Černiauskas.
