Moksleivė sakė, kad bandant paglostyti, jis vos kilstelėjo galvytę, bet daugiau nepajudėjo. Iš karto kilo klausimas – kas gi jam? Nuvykus, net nereikėjo jo ieškoti, tiesiog buvo neįmanoma nepastebėti: prie stotelės, beveik plikoje pievutėje susigūžęs laukė „spindintis sidabro gabalėlis“.

Būtent – laukė, ne gulėjo, ne ilsėjosi, o kentėdamas laukė, kol kas nors iš tų bent kelių dešimčių jį mačiusių žmonių jam padės... Nepadėjo. Mane pamatęs stotelėje sustojęs autobuso vairuotojas taip nuoširdžiai apsidžiaugė, kad net išlipo pasakyti, kad šis katinėlis partrenktas automobilio, jam pravažiuojančiam širdį drasko jau nuo 6-7 ryto, tačiau kad ir kaip norėtų, darbo metu negali mesti visų keleivių, autobuso ir gelbėti katino.

Kadangi tapo aišku, kad turime sunkų atvejį po avarijos, iškart nuskubėjome pas chirurgę Margaritą, kuri (ačiū visoms susiklosčiusioms aplinkybėms) kaip tik tą dieną dirbo, ir kaip tik mums atvykus išėjo iš operacinės ir galėjo mus priimti. Katinėliui – kritiškai žema temperatūra (dar po kelių valandų jo laukimo jau nebūtų buvę, ko gelbėti), padarius rentgeną paaiškėjo, kad keliose vietose lūžę kaulai, galimai buvęs vidinis kraujavimas, nubrozdintas žandikaulis.

Katinėlį praminėm Darviu. Jis – britų trumpaplaukis, čipo neturi. Vis dėlto pagal jo bendrą išvaizdą peršasi mintis, kad arba tai išmestas, arba iš namų išleidžiamas, visai neprižiūrimas katinas: pilnas blusų, ausų galiukai tarsi nušalę, netvarkingas kailiukas. Darvio būklė labai prasta – tarp gyvybės ir mirties, todėl kol kas jam reikalingos operacijos tiesiog neatlaikytų. Šiuo metu jis reanimuojamas klinikos stacionare: šildomas, lašinamos lašelinės, bus atliktas kraujo tyrimas, ir jei iki šeštadienio išgyvens ir pradės atsistatinėti, bus daroma operacija. Kadangi paskutinis mūsų gelbėjimas po avarijos (kalytės Laisvės) baigėsi liūdnai, baisu ir šįkart, kad smūgis buvo per stiprus, arba kad laukė per ilgai... Bet net ir skaudžiausios patirtys neatima to karštiligiško noro bandyti iki paskutiniųjų ir tikėti, kad gali pasisekti.

Draugai, Jūsų palaikymas mums duoda drąsos imtis tokių sudėtingų atvejų, todėl dedame visas viltis, kad ir šįkart nepaliksit mūsų bėdoje, nes... Jeigu Darvis išgyvens, laukia didelės išlaidos, stacionaras, operacija, reabilitacija. Bet jis juk vertas, kad mes drauge taisytume to, kuris jį partrenkė ir paliko, klaidą.

Jei tik galite pagelbėti ir nors truputį prisidėti prie Darvio gelbėjimo operacijos, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Darvi, pasveik“. Norintys pasidomėti dėl Darvio sveikatos, skambinkite „Naminukams“ tel. 8 648 30077 (Vilnius). Iš anksto esame labai dėkingi visiems, kurie palaikys mus!