Jo komentarai prieštarauja Ispanijos premjero Mariano Rajoy tvirtinimams, esą šalis jau pasitraukė iš krizės, kurią sukėlė griūtis nekilnojamojo turto rinkoje 2008 metais, ir nuo praėjusių metų susigrąžino augimą.
Kaip dienraščiui pabrėžė J. C. Junckeris, „didžiausia Ispanijos problema yra nedarbas“.
„Kai toks aukštas nedarbas, ypač tarp jaunimo, net jeigu situacija pagerėtų, mes negalime sakyti žmonėms ar sau patiems, kad krizė pasibaigė, – kalbėjo jis. – Sąžiningiausia būtų sakyti, kad mes susidursime su rimtais sunkumais tol, kol nedarbas sugrįš į normalų lygmenį. Krizė nesibaigė, dabar – tik jos vidurys. Struktūrinėms reformoms reikia laiko“.
Pernai Ispanijos ekonomika, ketvirta didžiausia euro zonoje, ūgtelėjo 1,4 proc., tam daugiausia įtakos turėjo intensyvesnis privatus vartojimas, didesnės verslo investicijos ir atsigavimas statybos sektoriuje.
Tai buvo pirmasis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis nuo 2008 metų, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas ir milijonai žmonių liko be darbo, o vyriausybė buvo priversta prašyti paramos savo finansinei sistemai ir įvesti griežto taupymo priemones.
Ispanijos vyriausybė padidino savo 2015 metų augimo prognozę nuo 2,0 iki 2,4 proc.
Nors nedarbas šalyje ėmė mažėti, pernai gruodį jis vis dar siekė 23,7 proc. lygį – tai buvo antras didžiausias nedarbas euro zonoje po Graikijos.
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) prognozuoja, kad nedarbas šalyje išliks didesnis nei 20 proc. iki dešimtmečio pabaigos.
Antro didžiausio Ispanijos banko BBVA prognozėmis, Ispanijai prireiks 8-10 metų, kol nedarbas priartės prie lygio, fiksuoto iki nekilnojamojo turto burbulo.
2007 metais nedarbas Ispanijoje siekė 8,57 proc. per patį pakilimą nekilnojamojo turto sektoriuje.
