Didžioji kiekvienos savivaldybės atsakomybės sritis yra švietimo organizavimas. Ten nukeliauja didžioji savivaldybės biudžeto dalis, kurią ji gauna mokinio krepšelių pavidalu. Liberalas savivaldybėje turėtų siekti, kad krepšelis būtų kuo mažiau perskirstomas tarp mokyklų. Nes tik tai užtikrina, kad geriau dirbančios mokyklos yra motyvuojamos dirbti dar geriau. Taip pat liberalui niekaip negali būti priimtinas teritorijos zonavimas. Nes tai – tėvų pasirinkimo laisvės suvaržymas. Taigi, nesukomplektavusios klasių mokyklos gali būti reorganizuojamos. Ar verčiamos kuo nors kitu – gal tuo pačiu darželiu. Nes liberalas nestato amžinų valdiškų gelžbetoninių konstrukcijų.

Komunalinės paslaugos yra kita svarbi savivaldos sritis. Vandens tiekimas, šiluma, šiukšlių tvarkymas – dalis šių paslaugų yra privačios, tačiau didžioji dalis – teikiama savivaldybės įmonių. Liberalas sieks, kad šios įmonės dirbtų efektyviai. Bet tai – labai jau neryžtingo liberalo siekis, tokio beveik - socdemo. Liberalo nei kiek nešokiruoja mintis, kad komunaliniame sektoriuje gali ir turi veikti konkuruojančios privataus kapitalo įmonės. Kai mes rinkome savivaldą, Estija rinko parlamentą. Tai štai Estijoje, į kurią dažnai ilgesingai pasižiūrime, Talino vandenys jau kadaise privatizuoti. Norite – ir jūs galite tapti šios įmonės akcininkais, viena akcija Nasdaq Vilniaus biržoje – apie 14 eurų. O Lietuvoje vandentvarkos įmonės garsėja ne akcijų prekybos apyvartomis, kapitalizacija, bet skandalais. Jaučiate skirtumą?

Savivaldybės Lietuvoje dar yra ir gydytojos, tiksliau – kai kurių gydymo įstaigų steigėjos ir savininkės. Liberalas savivaldybėje tikrai matys, kad šalia esanti privati gydymo įstaiga veikia blogesnėmis sąlygomis. Nes savivaldybė, pavyzdžiui, patalpas „savajai“ gydymo įstaigai suteikė nemokamai. Liberalas yra už lygias konkurencijos sąlygas, todėl jam nebus savų ir svetimų.

Dar viena svarbi savivaldos sritis - viešasis transportas. Liberalas ir šioje srityje – už konkurenciją, už pasirinkimą. Miestas be nuosavo auto parko – liberalo svajonė. Nes jis ne autobuso vairuotojas ar didysis akcininkas, o susisiekimo planuotojas. Bus kas veža.

O kas pats nori ir vežti, ir šildyti, ir mokyti, ir tvarkyti – tas ne tik kad ne liberalas, jis net ir ne savivaldybininkas, ir ne vadovas. „Aš pats“ sako tik valgyti ir rengtis besimokantis mažylis.

Taigi, daug darbo laukia liberalų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Pagal darbus ir spręsime, ar liberalizmo bangos sulaukėme dėl to, kad žmonėms nusibodo valdiški „reikaliukai“. Ir būtų labai gaila, jei banga atėjo dėl to, kad liberalios partijos tiesiog – nebe liberalios.