aA
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovai drauge su pedagogų bendruomenėmis svarsto galimybę pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, jie turėtų trukti bent 10 dienų ilgiau, rašo. Mokinių tėvų teigimu, jie neprieštarautų tokiam sumanymui, tačiau norėtų, kad tos papildomos 10 dienų būtų skirtos per metus sukauptoms žinioms stiprinti ar praktiniams įgūdžiams įgyti.

Mokytojai nerimauja, kad prailginus mokslo metus, jiems tektų atostogauti trumpiau, o mokyklų vadovams nerimą kelia tai, kad prailginus mokslo metus, egzaminai sutaptų su mokymosi dienomis. Dėl šios priežasties kai kurių pedagogų teigimu, geriau būtų paankstinti mokslo metų pradžią, o ne prailginti jų pabaigą.

Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37-40 savaičių per metus. Lietuvos moksleiviai ir atostogauja bene daugiausia - beveik keturis mėnesius per metus. 

Viešą diskusiją dėl ilgesnių mokslo metų inicijavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Ministerija: nebereikės skubėti

Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame, be kito ko, numatoma tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį per mokslo metus, kad mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias. 

Parengtame projekte siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną.  Dabar 6–11 kl. mokiniai mokosi iki birželio 5 d. Šių mokslo metų trukmė nesikeičia. 

Kaip informuoja Švietimo ir mokslo ministerija, koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastebėjimus, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti  numatytą programą, tenka nuolat skubėti, suspausti ugdymo turinį.      

Nors Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausiųjų šalių, tačiau pagal tai, kiek mokiniai užtrunka ruošdami namų darbus, esame pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kt. šalimis. Tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, mokiniams nereikėtų tiek daug laiko skirti  namų darbams.  

Be to, jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, kurie paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau. 

DELFI primena, kad tai – ne vienintelis pasikeitimas, laukiantis moksleivių. Kaip jau skelbta, Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ruošiasi nustebinti moksleivius – planuojama jų žinias tikrinti kita tvarka nei galiojo iki šiol.

Šiuo metu rengiama brandos darbo, naujo Lietuvoje mokinių kompetencijų ugdymo ir pasiekimų vertinimo įrankio, programa. Jei ji bus patvirtinta, planuojama, kad jau kitąmet baigdami mokyklą abiturientai galės rengti brandos darbą.

Naujoji tvarka, tikėtina, galėtų sustabdyti viešumoje vis pasigirstančius skundus, kad egzaminų sistema Lietuvoje – ydinga. Ne vienas moksleivis viešai piktinosi, kaip galima per dvi valandas pademonstruoti tai, ką išmokai per 12 metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.