Į Lietuvos ir Europos Raudonąsias knygas įrašyti ropliai dėl to susiduria su daugybe problemų. Metai iš metų ištisos vėžlių dėtys pražūva dėl plėtojamos infrastruktūros. Nutiesti keliai, plėtojama žemdirbystė atkerta kelius mažiems vėžliukams iš lizdų į maitinimosi vietas. Jiems nepadeda ir besikeičiantis klimatas, tad nuolat mažėjančiai šių gyvūnų populiacijai išsaugoti reikia ieškoti vis naujesnių būdų.
Lietuvos zoologijos sode Kaune ne pirmus metus dirbama tam, kad šis retas roplys bent kiek tvirčiau jaustųsi Dzūkijos pelkėse, kur šiandien ir gyvena didžioji dalis jo populiacijos, nors jie būdavo sutinkami visoje Lietuvoje.
Daug faktorių sunkina balinių vėžlių, gražiai vadintų geležinėmis varlėmis, gyvenimą. Jų veisimosi sąlygas sunkina ir tai, kad kaimuose mažėja gyvulių. Nei karvės, nei ožkos nenugraužia aplink kūdras augančių krūmų, per sąžalynus vėžliai negali pasiekti vandens ir maitinimosi vietų. Bet vienas didžiausių sunkumų vėžliams šiandien yra nenuspėjamas klimatas.
Po žeme žiemojantys vėžliukai miršta, nes nebėra storo sniego sluoksnio, kuris veikdavo kaip izoliacija nuo šalčio.
„Tokios besniegės žiemos, kokios yra dabar, labai kenkia šiems gyvūnams. Buvo keli metai, kai visi jaunikliai gamtoje žūdavo. Nežinome, kiek jų dabar išgyvens, bet darome eksperimentą“, – pasakojo Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė.
Šiemet patikrinus žinomas balinių vėžlių perimvietės buvo suskaičiuota daugiau kaip šimtas kiaušinių. Pusė jų iš beviltiškų perimviečių, kur išsiritę vėžliukai neturi šansų išgyventi, buvo paimti perinti į zoologijos sodą.
„Galėsime pamatyti, kiek vėžliukų išgyvens natūraliai, o kiek gamta pasipildys iš mūsų zoologijos sodo“, – sakė vyriausioji biologė.
Nors poledinės žūklės sezonas kaip ir baigėsi, bet vis dar yra kur naudoti uodo trūklio lervas.
Gamtoje surinkti balinių vėžlių kiaušiniai inkubuojami apie du mėnesius specialiuose roplių kiaušinių perinimui skirtuose inkubatoriuose. Iš kiaušininių išsiritę vėžliukai sveria apie 4-5 gramus ir yra ne ką didesni už nykščio nagą. Po kelių dienų jaunikliai pradedami maitinti tinkamu pagal jų dydį pašaru – uodo trūklio lervomis.
Atvykę į zoologijos sodą jauniklių nepamatysite nei savarankiškai vaikščiodami, nei pasirinkę pažintinę ar edukacinę programą. Specialistai jauniems ropliams siekia sudaryti kuo higieniškesnes sąlygas. Kol kas tai sekasi neblogai. Iš 50-ies į zoologijos sodą pristatytų kiaušinių išsirito ir šiandien dar ropinėja 47-vėžliukai.
Tai didelis skaičius, žinant, kad laisvėje šiuo metu gyvena tik apie 300 šių gyvūnų.
Po trijų metų jie bus paleidžiami atgal į gamtą. Jaunikliais bus stiprinamos retos populiacijos ar atkuriamos tose vietose, kur jie jau išnykę.
Šie ropliai yra ypatingai saugomi visoje Europos Sąjungoje, o ties Lietuva eina šiauriausia riba, kur jie dar yra sutinkami.