„Dėl odos problemų į vaistines kreipiamasi gana dažnai. Paprastai mūsų šalies gyventojai turi mišrų odos tipą su pasitaikančiomis viena ar keliomis jos būklėmis, pavyzdžiui, padidėjusia pigmentacija, aknės pažeidimais, išryškėjusiais kapiliarais. Sunkiausia tiems, kurių oda yra sausa ir jautri, nes jiems itin svarbu išlaikyti odos drėgmės balansą, kad ji nedehidratuotų, nešerpetotų, neniežėtų, neparaustų ir būtų apsaugota nuo alergizuojančių faktorių. Ypač tai aktualu šaltuoju metų periodu, kai oda veikiama tokių faktorių kaip šaltis, drėgmė, temperatūrų kaita ir vėjas“, - sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Živilė Bajoriūnaitė.
Jos teigimu, nors lietuviai vis atidžiau domisi odos priežiūros taisyklėmis ir naujovėmis, tipinės klaidos yra vis dar labai dažnos. „Būtina žinoti, kad žiemą ir pavasarį oda linkusi prarasti drėgmę, tad papildomos svarbos įgauna jos drėkinimas bei maitinimas. Drėkinti būtina net ir riebią odą. Tam tinkamiausi neriebois konsistencijos kremai, kurių pagrindą sudaro drėkinančios ir vandenį odoje išsaugančios medžiagos.. Be to, svarbu atsiminti, kad tepti kremus reikia likus ne mažiau nei pusvalandžiui iki išėjimo į lauką. Kitu atveju, priemonės ne tik bus neveiksmingos, bet gali tapti ir odos pažeidimo priežastimi“, - tvirtino Ž. Bajoriūnaitė.
Gydytojų teigimu, kai keičiasi metų laikai, gerokai dažniau nei įprastai sausėja oda, ypač rankų, veido, skilinėja lūpos. „Šie simptomai dažniausiai atsiranda dėl temperatūrų skirtumo tarp sauso oro patalpose ir drėgno bei vėsaus lauke. Todėl šiuo metų periodu turėtume kiek galima labiau maitinti ir drėkinti rankų ir veido odą, naudoti lūpų tepalus ir pieštukus, kuriuose yra didesnis kiekis lipidų. Reikėtų vengti drėkinančių lūpų pieštukų. Jų pagrindas dažnai yra vandeninis, žemoje temperatūroje virstantis kristalais ir dar labiau pažeidžiantis jautrią lūpų odą. Jeigu skilinėja lūpų kampučiai, tai gali būti ženklas, kad trūksta B grupės vitaminų. Odos drėgmei iš vidaus palaikyti reikalingi vitaminai A, D, E.“, - sakė „MediCA klinikos“ šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė.
Gydytoja pridūrė, kad esant šalčiui ir drėgmei lauke, yra pavojus kojų, rankų ar veido nušalimui. „Nušalus, galūnė ar veido oda pabąla, tampa nejautri. Jei nušalimas trumpalaikis, pašildžius, patrynus kraujotaka atsistato ir jokių liekamųjų simptomų žmogus nebejaučia. Todėl tam, kad apsisaugotume nuo nušalimo, reikėtų eiti į lauką tinkamai apsirengus, apsiavus natūralaus pluošto kojinėmis, dėvint kokybiškus ir atitinkančius lauko temperatūrą batus. Kūdikių ir vaikų veido odą rekomenduojama ištepti specialiais tepalais, apsaugančiais nuo nušalimo“, - tvirtino Š. Kriaučiūnienė.
Vaistininkė Ž. Bajoriūnaitė pabrėžė, kad vaikų odai reikalingas papildomas dėmesys. „Vaikų ir kūdikių odos epidermio sluoksnis yra plonesnis nei suaugusio žmogaus, o kraujagyslės yra arčiau odos paviršiaus. Dėl šios priežasties kenksmingos medžiagos gali lengviau patekti į gilesnius odos sluoksnius net kraujotaką ir taip greičiau sudirginti vaiko odą bei ją pažeisti. Mažiesiems geriausiai tinka kosmetika, sukurta atsižvelgiant į jų amžių. Bent valandą prieš einant į lauką, taip pat po maudynių vaiko odą reikėtų patepti riebesniu, intensyviai maitinančiu kremu, reikėtų nepamiršti ir lūpų odos, linkusios skilinėti. Jai tinka apsauginiai balzamai. Patiems mažiausiems svarbi tinkama higiena ir priežiūra siekiant išvengti sauskelnių sukeliamo sudirginimo ar iššutimo“, - vardijo Ž. Bajoriūnaitė.
Kalbėdama apie naujausias odos priežiūros tendencijas, vaistininkė nurodė, kad šiuo metu ypač populiari yra daugiafunkcinė kosmetika. „Pavyzdžiui, micelinis vanduo, kuris užtikrina ir odos valymą, ir tonizavimą, ir drėkinimą. Taip pat vis populiarėja vadinamieji BB arba grožio kremai, kurie naudojami ir kaip makiažo pagrindas. Jie neužkemša porų, leidžia odai kvėpuoti, kartu paslepia odos nelygumus, pigmentines dėmes ir pan. Labai paklausios yra ir ypač jautriai, alergiškai odai skirtos priemonės. Tačiau nesvarbu, kokia novatoriška bebūtų priemonė, prieš renkantis, visuomet verta atsižvelgti į savo odos tipą ir būklę, o tam geriausia pasikonsultuoti su profesionaliu specialistu“, - apibendrino Ž. Bajoriūnaitė.
