Norėčiau pasisakyti apie vieną problemą, su kuria, būdamas aktyvus dviračio naudotojas, susiduriu beveik kiekvieną dieną. Ši bėda – tai eismo dalyvių nežinojimas, kur galima kirsti gatvę, važiuojant dviračiu, o kur dviratį reikia persivesti. Vos ne kasdien arba sulaukiu pastabų dėl to, kad kertu gatvę „neleistinu būdu“, arba pats matau, kaip neteisingai elgiasi kiti dviratininkai.
Pastebiu, kad žmonės nežino, kaip reikia elgtis vienu ar kitu atveju. Tą patį suprantu pakalbėjęs šia tema su artimaisiais, kolegomis, pažįstamais. Dėl šio nežinojimo kelyje kyla konfliktinių ar net avarinių situacijų.
Pačiam ne kartą teko su tuo susidurti. Dažniausia pastaba, kurią išgirstu iš pėsčiųjų dviračiu kirsdamas gatvę, būna „Nulipk ir persivesk!“, „Kur čia važiuoji, nulipti reikia!“ ir pan. Automobilių vairuotojai savo poziciją šiuo klausimu „pasako“ įspėjamojo signalo pypsėjimu ir kartais kokio nors gesto parodymu. Kai šilta ir automobilio langai praverti – kartais ir viena iš aukščiau paminėtų ar panašia pastaba. Bet juk jie neteisūs!
Kaip suprantu, daugelis žino, kad pėsčiųjų perėja dviračiu važiuoti negalima. Tačiau žmonės praleidžia vieną esminį momentą – kad ne tik pėsčiųjų perėjos kerta gatvę, bet ir dviračių takai bei juostos. Šios vietos, kur dviračių takai/juostos kerta gatvę, turi savo žymėjimą, ir šiomis vietomis galima važiuoti! Kas yra dviračių takai ir juostos bei kuo jų žymėjimas skiriasi nuo pėsčiųjų perėjų žymėjimo, pateikiu atskirame paveikslėlyje. Jį ruošdamas rėmiausi Kelių eismo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu.
Taip pat pridedu po pavyzdį sankryžų, kur dviračiams skirta juosta pažymėta, ir kur ne. Pirmojoje nuotraukoje (H. Manto ir Liepų g. susikirtimas, Klaipėda) gatvę kerta tik pėsčiųjų perėja – yra tik dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių. Šioje vietoje nuo dviračio reikia nulipti ir jį persivesti (pastaba: atkreipkite dėmesį, kad pėsčiųjų salelėje dalis grindinio plytelių kitos spalvos – raudonos. Tai lyg rodytų, kad čia turėjo būti dviračių juostos tąsa per gatvę. Tačiau atitinkamo horizontalaus ženklinimo nėra. Kyla klausimas – kodėl? Tačiau tai jau atskira tema apie dviračių takų infrastruktūros planavimo ir įgyvendinimo kokybę).
Antroje nuotraukoje (Taikos pr. ir Kauno g. susikirtimas, Klaipėda) gatvę kerta jau 3 lygiagrečios linijos. Dvi – sudarytos iš kvadratų – žymi dviračiams skirtą juostą, trečia – iš stačiakampių – pėsčiųjų perėją. Taigi, čia gatvę kerta ne tik pėsčiųjų perėja, bet ir dviračių juosta, kuria galima važiuoti nenulipus nuo dviračio.
Kaip matote, sankryžos ir ženklinimas būna skirtingas, todėl ir elgtis čia reikia skirtingai. Jei šiuos skirtumus žinotų visi eismo dalyviai, būtų mažiau konfliktinių situacijų bei kelyje nukentėjusių dviratininkų. Galbūt net daugiau žmonių važinėtų dviračiu susisiekimo tikslais, o ne tik laisvalaikiu, nes gatvėse jaustųsi saugiau. Daugiau dviratininkų – mažiau automobilių, mažiau oro taršos bei sveikesnė visuomenė. Linkiu visiems saugaus kelio!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
