Jis buvo tikrai mielas, aišku, dėmesys ir visa kita, tad į jo buvusią šeimą ir jo turimus vaikus nekreipiau dėmesio. Gėlės, restoranai, pasivaikščiojimai ir viskas, kas būna gražu, visa tai užglaistė. Žinoma, ir pinigai, nors dabar pagalvojus, kokie ten pinigai? Aš ir pati galėjau tai nusipirkti, bet man neleido tas vyriškai ištartas „ne“. Turėjau gerą darbą, savo mylimą šeimą, kuri bet kokią minutę buvo šalia.
Po kelių mėnesių jis man pasiūlė kelionę į užsienio šalį dviems savaitėms. Aišku, apsidžiaugiau, kas nenori pamatyti pasaulio? Po dviejų gražių savaičių grįžau pas namiškius su begaliniais įspūdžiais ir, kaip visi sako, su tais drugeliais, plazdenančiais pilve...
Po kelių savaičių jis vėl mane kviečia keliauti ir praneša, kad dabar - jau ilgesniam laikui... Aišku, žada visą išlaikymą, sveikatos draudimus, apsipirkimus ir t.t. Jis man žada viską, sako, mesk darbą, tau nereikia dirbti... Aišku, tiki žmogumi, negi kitaip!
Ir ką? Sėdžiu aš toje svetimoje šalyje ir galiu save palyginti su naminiu gyvūnėliu. Taip, maisto duoda, stogą virš galvos turiu, bet žadėti išlaikymai ir visi apmokėjimai dingo, o ką jau bekalbėti apie apsipirkimus. Galiu tik pasakyti: merginos, netikėkime mes aklai tais vyrais, nes tikrai jiems išlaikytinių nereikia.
Tą puikiai suvokiau ir pradžioje, bet buvo man paprieštarauta. O kas nenori linksmos merginos šalia, kuri nieko nereikalauja, neprašo? Argi ne patogu: grįžti namo - laukia vakarienė, o dar ir linksma, ir visa kita...
Netikėkite kitų pinigais ir turtais, tai jo, ne tavo!!! Sėkmės atskiriant grūdus nuo pelų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo nuomone - ar meilei yra labai svarbūs pinigai? Kokių Jūsų patirtis - ar pasiturintis partneris lemia geresnius santykius? O gal atvirkščiai - žinote, ką reiškia gyventi auksniame narvelyje? Savi istorija galite pasidalinti žemiau ar el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Turtas“: