ES jau atsisakė minties Rusijai pritaikyti naujų sankcijų. Nepaisant to, kad naujas juodasis sąrašas, kurį sudaro 19 rusų ir ukrainiečių bei 9 bendrovės, buvo patvirtintas dar vasario 5 dieną, tačiau pirmadienį jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki vasario 16 dienos. „Tam, kad atsirastų sąlygų diplomatinėms pastangoms“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė ES užsienio reikalų tarybos atstovė Susanne Kiefer.

Apie naujas sankcijas niekas nepanoro kalbėti ir ketvirtadienį, vasario 12 dieną.

Kaip teigia ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini, ES valstybių lyderių derybose svarbiausias dėmesys bus sutelktas į „visų ES galimybių, galinčių prisidėti prie ugnies nutraukimo režimo Ukrainoje, paieškas“. „Nemanau, kad šiandien kalbėsime apie sankcijas“ – ES diplomatijos vadovę cituoja „Reuters“.

„Šiuo metu viskas pakibę“, – televizijos kanalui „Rossija 24“ pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas ES Vladimiras Čižovas. Jis mano, kad ES vadovybė gali tiek panaikinti šiuo metu galiojančias sankcijas, tiek pritaikyti naujų. Apie galimybę sankcijas švelninti, jeigu bus laikomasi vasario 12 dieną Minske pasiekto susitarimo, prabilo ir Jungtinės Valstijos.

Apie būtinybę naikinti sankcijas vis intensyviau kalba tiek įtakingi asmenys iš Europos Sąjungos, tiek pati Rusija. Tiekėjai ir gamintojai iš Rusijos, priklausantys nuo į atsakomųjų sankcijų pinkles patekusių produktų importo, iš karto prabilo sprendimo sankcijas naikinti svarbą. Europiečiai taip pat nepatenkinti tokia situacija – konkrečiai tie, kurie verčiasi žemės ūkiu.

Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis García Margallo suskaičiavo, kiek kainavo Rusijos taikomos sankcijos – suma siekia 21 mlrd. eurų.

„Šiandien ES iš eksporto prarado 21 mlrd. eurų“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė ministras. Konkrečiai kalbama apie nuostolius, patirtus dėl Rusijos 2014 metų rugpjūtį pritaikytų atsakomųjų priemonių.

Rusijos prekybos su ES apimtys 2014 metais sumenko beveik 10 proc. – nuo 417 mlrd. dolerių (368 mlrd. Eur) 2013 metais iki 377 mlrd. dolerių (332 mlrd. Eur) (Rusijos federalinės muitų tarnybos duomenys). ES importo į Rusiją apimtis sumenko 12 proc. (eksportas – beveik 9 proc.).

Tai tik vienas iš būdų vertinti ES nuostolius. Remiantis Japonijos investicijų bankų „Nomura“ skaičiavimais, abipusės sankcijos BVP augimą 2014 metais sumenkino 0,2-0,3 procentinio punkto. Remiantis 2014 metų duomenimis, augimas siekė 0,8 proc. BVP, bet, jeigu banko prognozės tikrai teisingos, jis galėjo siekti ir 1,1 proc. – kitaip tariant, nuostolius galima vertinti apie 30 mlrd. dolerių (26,4 mlrd. Eur).

Importas iš Ispanijos 2014 metais sumenko 12 proc. – nuo 4,9 mlrd. dolerių (4,33 mlrd. Eur) iki 4,3 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. Eur). Prieš įsigaliojant draudimui, vien į Rusijos sostinės regioną iš Ispanijos buvo įvežama mėsos ir mėsos produktų už 75 mln. dolerių (66,21 mln. Eur) (2013 metų duomenys). Daržovių į Maskvą 2013 metais pristatyta už 128 mln. dolerių (112,99 mln. Eur), o 2014 metais – tik už 72 mln. dolerių (63,56 mln. Eur). Vaisių importo apimtys nuo 171 mln. dolerių (150,95 mln. Eur) smuko iki 84 mln. dolerių (74,15 mln. Eur).

Drastiškiausiai eksportą į Rusiją iš visų ES valstybių narių sumažino Danija – smukimas siekia 26 proc. Prekių importas iš Latvijos sumenko 19 proc. Tokia pati situacija ir su Slovakija. Net 17 proc. mažiau produkcijos į Rusiją atkeliavo iš Prancūzijos ir Švedijos. Lenkijos importas į Rusiją sumenko 15 proc. Didžiausi Rusijos prekybos partneriai ES taip pat priėmė sprendimą riboti importą: Nyderlandai (jiems tenka daugiau nei 9 proc. užsienio prekybos apyvartos) – 10 proc., Vokietija (9 proc.) – 13 proc., o Italija (6,2 proc.) – 12 proc.

Vienintelė Estija eksportą į Rusiją padidino kone du kartus – nuo 788 mln. dolerių (695 mln. Eur) iki 1,6 mlrd. dolerių (1,41 mlrd. Eur). Daugiau prekių į Rusiją atkeliauja iš Rumunijos (importo augimas siekia 7 proc.), Kroatijos (7,5 proc. augimas) ir Kipro (2 proc. augimas).

„Remiantis mūsų skaičiavimais, ES vien dėl Rusijos atsakomųjų sankcijų prarado 27 mlrd. dolerių (23,83 mlrd. Eur)“, – teigia tarptautinės prekybos specialistas Aleksandras Knobelis. Ši suma, anot eksperto, sudaryta iš nuostolių, kuriuos patyrė ES valstybių narių žemdirbiai ir galvijų augintojai.

Be to, Graikija ir kitos Europos valstybės jau pajuto ir sumenkusius turistų iš Rusijos srautus. Tai dar viena sankcijų, nuvertėjusio rublio ir šalį apėmusios recesijos pasekmė. Ispanijos kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad vien 2014 metais sulaukė net 30 proc. mažiau turistų iš Rusijos. Baiminamasi, kad 2015 metais turistų skaičius iš Rusijos sumenks dar du kartus. Ramiais 2013 metais iš Ispanijos į Rusiją atvyko net 1 mln. turistų.

Trumpiau tariant, anot Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo, „ES nuostoliai dėl Rusijos pritaikytų atsakomųjų priemonių 2014 metais siekia 40 mlrd. eurų“, o 2015 metais ši suma pasieks 50 mlrd. eurų. Šie skaičiai sutampa su Europos Komisijos skaičiavimais.

Rusija, vertinant ekspertų skaičiavimais, dėl sankcijų nukentėjo tikrai ne mažiau nei ES.

„Dėl geopolitinių sankcijų per metus mes prarandame 40 mlrd. dolerių (35,31 mlrd. Eur)“, – teigia Rusijos finansų reikalų ministras Antonas Siluanovas.

„50 mlrd. eurų – suma, kurios Rusija neteko vien dėl atsakomųjų sankcijų“, – tvirtina Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos tarptautinio ekonominio reguliavimo ir integracijos katedros vedėjas Vladimiras Zujevas. Ši suma apima ir prekių, analogiškų importo embargo paliestoms, pabrangimą ir nuostolius, kuriuos patyrė gamintojai, kurie buvo priversti ieškoti pakaitalų ir analogų.

„Visų uždraustų importuoti prekių sąraše nėra nė vienos, kurios analogas, pagamintas Rusijoje, būtų parduodamos už tokią pačią kainą, kokia buvo prieš pritaikant sankcijas. Gamintojai paprasčiausiai pakėlė kainas – kainų kontrolės sistema neveikia“, – teigia V. Zujevas.

Žurnalas „The Economist“ suskaičiavo, kad bendrieji Rusijos nuostoliai siekia 1 trilijoną dolerių (88 mlrd. Eur).

Gazeta.ru ekspertai teigia, kad artimiausiu metu sankcijos peržiūrėtos nebus.

„Sankcijos nebus peržiūrėtos tol, kol fronto linijoje nenustovės stabili padėtis. Prisimename jau kelias paliaubas, kurios netrukus žlugo – nutraukti ugnį nėra sunku, sunku susitarti, kaip minėtosios teritorijos gyvens toliau. O šiuo klausimu jokio progreso nematyti, kompromisas nepasiektas“, – situaciją komentuoja V. Zujevas.

„Tikrai nesitikiu, kad sankcijos bus peržiūrėtos artimiausiu metu. Pats susitarimo pasirašymas dar nieko nekeičia. Kol bus imta kalbėti apie sankcijų švelninimą ar panaikinimą, prireiks mažiausiai kelių mėnesių – kai jau bus aišku, ar laikomasi susitarimo“, – konstatuoja V. Zujevas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1096)