Asociacija mano, kad pranešime cituojama Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, dalyvaujanti rinkimuose į Kauno miesto tarybą, yra nusitaikiusi į visada jautrią ir plačią gyvūnų mylėtojų auditoriją.
Spaudos pranešime B. Kymantaitė teigia: „Egzotiniai augintiniai – ar tai būtų žinduoliai, paukščiai, ropliai, žuvys, varliagyviai ar kiti – kurie nėra kilę iš tos vietovės, kurioje yra laikomi, kelia grėsmę biologinei vietinės gamtos įvairovei ir visuomenės sveikatai, ką jau kalbėti apie pačių gyvūnų gerovę“.
Tačiau reikėtų pasakyti, kad šis teiginys yra neatitinkantis realybės. Toli gražu ne visi egzotiniai gyvūnai kelia grėsmę vietinės gamtos įvairovei ir visuomenės sveikatai. Kad gyvūnas keltų grėsmę gamtos įvairovei, jis turi gebėti prisitaikyti, išgyventi ir daugintis. Pabandykite įsivaizduoti, kaip Lietuvoje gali išgyventi afrikiniai vėžliai, driežai ar gyvatės, kurių natūralioje gyvenamojoje aplinkoje temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių celcijaus, o Lietuvoje žiemos metu neretai termometrų stulpelių padala nukrenta žemiau nulio.
Egzotinių gyvūnų augintojų ir puoselėtojų asociacija nesupranta, kuo visuomenės sveikatai gali būti pavojingas „vegetaras“ vėžlys, vabzdžiais mintantis driežas, egzotinė papūga ar egzotinis žaltys? Iš pradžių B. Kymantaitė teigė, kad visi egzotiniai gyvūnai kelia grėsmę vietinei biologinei gamtos įvairovei ir pusiausvyrai, mat, suprask, yra invaziniai. Vėliau pati sau prieštarauja, teigdama, kad jie gali gyventi tik savo unikalioje aplinkoje, specialioje ekosistemoje: „Egzotinės rūšys nėra prijaukintos – jos prisitaikiusios gyventi tik savo unikalioje aplinkoje, specialioje ekosistemoje, laisvėje. Bandymai juos jaukinti ir laikyti žmogaus namuose sunkiai gali patenkinti tokių gyvūnų poreikius. Tinkamai šiomis rūšimis rūpintis yra labai sudėtinga."
Taigi, kaip yra iš tikrųjų? Ar gyvūnai geba prisitaikyti svetimoje klimato zonoje, bet negeba prisitaikyti nelaisvėje, kur jiems sudaromos visos būtinos sąlygos? Kodėl siekiama klaidinti visuomenę?
Spaudos pranešime dėl egzotinių gyvūnų populiarumo kaltinami vėžliukai nindzės, Haris Poteris ir žiuviukas Nemo. Tai skamba tikrai įspūdingai, bet kartu ir juokingai. Kyla klausimas: televizijoje yra daugiau filmų, skirtų egzotinių gyvūnų reklamai ar antireklamai? Kodėl autorė nepamini tų filmų, kurie vaizduoja baisias gyvates žudikes, vorus gigantus, karingąsias beždžiones, kovojančias prieš žmones ir t.t.?
Gal tai tiesiog nepatogu, nes nebus įspūdžio, kad egzotiniai gyvūnai iki šiol tik populiarinami ir niekas nekalba apie juos iš neigiamos pusės? Gal Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija nori sudaryti įspūdį, kad pirmoji pradėjo kelti probleminius klausimus? Taip pat B. Kymantaitė teigia: „Kai viešas rūšių populiarumas nuslūgsta, egzotinių augintinių savininkai supranta, kaip sudėtinga ir brangu jais rūpintis, ir nemaža dalis gyvūnų atsisako. Kai kurie atiduoda juos į įvairias prieglaudas, kiti tiesiog paleidžia į laisvę, o tada jau galime kalbėti apie grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei".
Ar tai reiškia, kad tik egzotinius gyvūnus žmonės išmeta į gatvę? Ar tai reiškia, kad žmonės neišmeta į gatvę domestikuotų gyvūnų, tokių, kaip šunys, katės? Kurių gyvūnų išmetama daugiau egzotinių ar domestikuotų?
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos išplatintas spaudos pranešimas kelia labai daug klausimų ir abejonių. Tai labiau primena tendencingą ir vietomis pačiai sau prieštaraujančią medžiagą, kurios tikslas klaidinti visuomenę siekiant kažkieno asmeninių tikslų, o ne gyvūnų gerovės.
