Daug dėmesio jis skyrė žirgams, žirgų sportui. Buvo vienas pirmųjų, Lietuvoje auginantis ponius, kurių turėjo didžiulę bandą, bet tai, anot jo, jau irgi praeitis – poniai „išėjo iš mados“.
Dabar Raimundas orientuojasi į draugišką gamtai ūkininkavimą, turi nemažai idėjų, kur ir kaip būtų galima maksimaliai panaudoti ekologinio ūkio produkciją.
Geram derliui – sliekai
Meškėnų kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis ūkininkas turi apie 100 ha, kurie driekiasi ne tik aplink namus, bet yra ir už kelių kilometrų, netoli Igliškėlių. Beveik visą teritoriją užima pievos.
„Atsisakiau arimų, nes noriu kuo mažiau turėti reikalų su chemikalais, o be jų gero derliaus negausi – reikia laukus gausiai tręšti, kelis kartus pasėlius purkšti – esu už natūralią žemdirbystę.
Dabar populiari tapo ekologiška produkcija, tad nutariau šioje srityje ir aš šį tą nuveikti. Nemažą mano ūkio teritoriją užima natūralių pievų plotai, kur peri laukiniai paukščiai, yra natūralios gyvūnų buveinės.
Mano pagrindinė idėja – saugoti gamtą ir turėti ūkinės naudos. Šiuo metu laikau mėsinius galvijus ir keletą ponių“, – vardija ūkininkas. Jis iš tų žmonių, kuriems ūkininkavimas visų pirma yra mėgstamas užsiėmimas. Tačiau išsiskiria ir verslumu – nevengia savo ūkyje išmėginti naujovių, įgyvendinti naujų idėjų.
Raimundas jau ne vienus metus augina sliekus. Šiuo metu deklaruoja turįs jų 150 kg. Jie yra dalis vienos jo programos. Ūkininkas ketina šią veiklą plėsti, jei atsirastų suinteresuotų žmonių biohumusu ar partnerių šią veiklą vystyti.
„Turiu idėją, kad galvijų mėšlą būtų galima perdirbti į ekologiškas trąšas – humusą ir skatinti ūkininkus dirvą tręšti nenaudojant jokių cheminių medžiagų.
Dabar jau pastebima, kad dirbami laukai praranda humusingą sluoksnį – cheminės medžiagos jį naikina, trūksta organinių trąšų. Taigi natūralūs tręšimo būdai gali padėti išspręsti šią problemą.
Tokiu humusu patręšus pievos tampa daug našesnės. Aš pats patręšęs juo savas pievas prisukau du kartus daugiau šieno ritinių. Amerikiečiai šį produktą vadina juoduoju auksu. Humusui pagaminti tinka ne būtinai brangūs, iš užsienių atgabenti sliekai – mūsiškiai lietuviški irgi gerai atlieka savo darbą.
Žinoma, gal kiek lėčiau nei Kalifornijos raudonieji, bet nereikia didelių investicijų jiems įsigyti. Galima mūsiškius sliekus pahibridinti su „svetimšaliais“, o didelė sliekų koncentracija pagamina išties nemažai humuso. Sliekai kol kas man ne verslas, o tik pomėgis, bet matau, kad tai gali turėti paklausą, tuomet suksiu galvą, kaip tai platinti pramoniniu būdu.
Jei žmonės suvoktų biohumuso naudą, jis tikriausiai taptų pelningesnis ir perspektyvesnis už pieną, kitaip tariant, karvių mėšlas būtų vertingesnis už pieną“, – įsitikinęs Raimundas.
Siūlo kartu auginti mėsinius galvijus
Šiuo metu Raimundas augina mėsinius herefordų veislės galvijus. Ūkininkas pamena, kai jo atokesnės pievos buvo labai užsiteršusios Sosnovskio barščiais, kurie tarybiniais laikais buvo įvežti kaip pašarinė žolė, o paskui tapo neišnaikinama piktžole.
„Mano galvijai tapo puikūs kovotojai su šiais augalais, per trejus metus juos beveik išnaikino.
„Šių galvijų jauniklis iki atjunkymo, maždaug 8 mėn., sveria apie 220 kg, jie maitinasi natūralia žole ir karvės pienu, be jokių papildomų priedų.
Herefordai nėra labai pieningi, duoda apie 5 l pieno per parą. Jų mėsa šiek tiek panaši į elnieną, stirnieną. Pirkėjai nustemba, kai pamato, kad galvijai, ganydamiesi paprastose pievose, užauga tokio dydžio.
Kiek šių galvijų auginsiu, priklausys, kaip pasiseks įgyvendinti vieną idėją. Norėčiau, kad augindamas sveiką, ekologišką produktą žinočiau, kad jam turiu konkretų vartotoją, kuris galėtų būti ir šio verslo dalininkas, - dėsto ūkininkas. - Veiktų tarsi savotiškas kooperatyvas, aš rūpinčiausi galvijų auginimu, o mano verslo partneriai – kokybiškos mėsos realizacija, galima sakyti, patys sau mano ūkyje užsiaugintų sveikus mėsinius galvijus. Nes pastaruoju metu visa gera mėsa iš šalies išvežama į labiau pasiturinčias šalis, o čia lieka tik senų karvių likučiai. Norėčiau, kad ir mūsų žmonės turėtų galimybę valgyti gerą, kokybišką jautieną. Partneriai, įnešę dalį lėšų į šią veiklą, gerą mėsą įsigytų už savikainą. Būtų abipusė nauda tiek man, ūkininkui, tiek verslo partneriams. Keletas šio krašto ūkininkų, auginančių mėsinius galvijus, ketiname pasistatyti ir savą galvijų skerdyklą“, – dėstė planus nemažą ūkininkavimo patirtį turintis Raimundas.
Kaip „įkinkyti“ geras idėjas
Dar viena ūkiška idėja, apie kurios įgyvendinimą svarsto ūkininkas – ekologiškas kuras. Vertėtų iš šiaudų ir kitų ūkinių atliekų (peraugusios žolės, nesunaudoto šieno ir kt.) gaminti kuro briketus, granules. Su partneriais ketina statyti tokio kuro gamybos įmonėlę. Veiklos apimtis lemtų tai, kiek susidarytų tokios žaliavos. Anot Raimundo, tai ekologiškas kuras, kuris neteršia, kaip kiti aplinkos, ir šiltai gyvenama. Ir dar viena įdomi jo siūloma idėja – kompostavimas.
„Marijampolės sąvartynas kažką panašaus bando daryti, bet to neskatina, neatlygina žaliavos tiekėjams, vienintelis privalumas, kad nereikia mokėti už žalių atliekų pristatymą. Mano idėja tokia: jei žmogus pristatys peraugusios žolės, šakų, krūmų ir kitų žalių atliekų, už tai jis galės gauti atitinkamą kiekį perdirbto komposto ar biohumuso. Be to, kompostas gali būti puikiai naudojamas ir sliekams šerti, jį atitinkamai paruošus su galvijų mėšlu, išeitų puiki organinė trąša, kuri skatintų žemdirbius mažiau naudoti cheminių medžiagų“, – svarsto ūkininkas.
Anot Raimundo, apie saulės energijos panaudojimą taip pat būtų galima nemažai kalbėti. Yra daugybė neišnaudotų ūkinių pastatų stogų, ant kurių būtų galima tvirtinti saulės energijos baterijas ir gaminti ekologišką elektros energiją. Ūkininkams irgi būtų nauda iš tų, kuriems išnuomotų savo ūkinių stogų plotą. Jei kas pageidautų, savo pastatus jis mielai sutiktų tam panaudoti.
„Idėjų aš turiu, bet vienas jų realizuoti negalėčiau, tad ieškau bendraminčių, kas norėtų prisidėti įgyvendinant šias idėjas. Būna, kad žmogus turi pinigų, bet neturi idėjų ar sąlygų joms įgyvendinti, nesugalvoja, kur savo lėšas investuoti, kad jos atneštų naudos. Užsienyje už geras idėjas mokami nemaži pinigai, o aš jas siūlau už dyką“, – šypsosi Raimundas, savo ūkyje nevengiantis eksperimentuoti.
R. Brizgys pabrėžia, kad yra savos šalies patriotas. Ir tikina, kad gerų idėjų, kurias galima realizuoti savame krašte, tikrai apstu ir nebūtina keliauti toli į užsienį ir svetimiems nugarą lenkti – Lietuvoje tikrai yra ką veikti. Raimundas labai originaliai sugalvojo, kaip išreikšti pagarbą savam kraštui – savo pievos viduryje iš šieno ritinių jis sudėliojo žodžius LIETUVA TĖVYNĖ.
Užrašas buvo gerai matomas iš paukščio skrydžio. Aplink šią pievą ne kartą ratus suko lėktuvėliai, skrido oro balionai, fotografavo, filmavo užrašą iš aukštai.
O šiais metais ūkininkas ketina išdėlioti užrašą MANO TĖVYNĖ LIETUVA. Anot jo, iš šieno ritinių sudėlioti žodžius nėra paprasta, bet jam tai ypatingi žodžiai ir nori, kad kiti juos perskaitę taip pat susimąstytų, kur ir dėl ko gyvena.
