V. Jusys yra antras žmogus pasaulyje pagal sužieduotų paukščių skaičių. Rasti jį neužimtą būna labai sunku. Paprastai jis telefonu atsiliepia tik iš kelinto karto ir dažniausiai pažada paskambinti baigęs darbus šalia tinklų. Šį kartą į skambutį jis atsakė iš pirmo karto.
„Dabar kaip žiemos miegu miegame, bet mes rudenį kiek atidirbome“, – juokėsi V. Jusys.
Nors gyvenimas Kuršių marių pašonėje sulėtėjęs, bet veiklos ornitologas turi per akis. Stotyje įrengti papildomi tinklai, kuriuos ornitologas mielai vadina voratinkliais ir į juos papuola žiemojantys ar vėliau migruoti sugalvoję paukščiai.
„Per sausį sužiedavom beveik 500 paukščių. Tokio skaičiaus nebuvo nuo 1929 metų sausio mėnesio. Aišku, paukščius gaudome vėliau, o ir „voratinkliai“ pastatyti nauji. Žieduojame žaliukes, alksniukes, sniegenas, strazdus“, – vardino ornitologas.
Į tinklus pakliūva ne tik Lietuvoje visais metų laikais sutinkami paukščiai. Nors mums čia ir atrodo šalta, bet žiemą Lietuvoje prieglobstį randa iš užpoliarės atklystantys sparnuočiai. Kai vienų rūšių pasitaiko nemažai, bet bendra situacija kelia mažų mažiausiai susirūpinimą.
„Ypatingai mažai šiemet šiaurės paukščių. Pavienių vienas kitas tik, o tie paukščiai, kurie skraidydavo būriais – svirbeliai, tik šiomis dienomis pasirodė. Ir taip keli būreliai po keliolika paukščių. Jų gal 20-30 pagavom. Paskutinę čimčiaką mačiau tik pernai, buvo balandžio mėnuo. O šiemet jų ne tik kad nepagavome, bet nemačiau nė vieno. Viena kita matosi sniegstartė atskridusi iš už poliarinio rato. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais jų pagavom 27 – tiek per visą istoriją niekada nebuvo sužieduota. Skaičius, kad ir nedidelis, bet jų labai retai pagaunama“, – kalbėjo ornitologas.
Viena iš versijų, kodėl susiklostė tokia situacija yra ta, kad Šiaurė šiemet nėra labai atšiauri. Bent jau Lietuvoje klimatas žiemoti paukščiams yra labai geras.
„Šiaip žiema šiemet nėra sunki. Pamaryje sniegu padengta gal tik 20 procentų paviršiaus ploto, sniego gal tik 5 cm storumas. Ir marios tik pusiau padengtos ledu – tūkstančiai ančių, klykuolės, kuoduotosios antys, didieji dančiasnapiai. Jiems dabar lengviau susirasti maisto“, – sakė ornitologas.
Nors už lango speigas tvorų nepoškina, o vėjas neūžia, bet nereiktų pamiršti lesyklėlių. O ypač rytų Lietuvos gyventojams. Ornitologas dar kartą pažymėjo, kad paukščiai labai lengvai prisiriša prie vietų, kuriose kažkada buvo maitinami ir maisto kitur nebeieško.
„Nors pas mus sniego nėra, bet kitoje Lietuvos pusėje tikra žiema. Gal tik Varėnos pusėje sniego mažiau, bet paukščius reikia lesinti. Ypač jei jau pradėjote tą daryti. Mes patys turime lesyklėlių. Nors paukščių nedaug, bet mes maitiname juos“, – pasakojo ornitologas.