Pribloškė šou pasaulį

Didžiosios Britanijos transliuotojas „Channel 4“ titulavo Viktoriją Modestą kaip „pirmąją pasaulyje pop atlikėją, amputuota galūne“. Šis kanalas finansavo ir praėjusį mėnesį pristatė Britanijos atlikėjos muzikinį klipą dainai „Prototype“. Vien internetiniame tinklalapyje „Youtube“ jis jau sulaukė daugiau nei penkių milijonų peržiūrų.

Muzikiniame klipe Viktorija formuoja tikros pop divos įvaizdį – atrodo seksualiai ir spinduliuoja pasitikėjimu. Taip pat atskleidžia savo fizinius skirtumus. Pasirodo su vis skirtingais ir itin ekstravagantiškais kojos protezais. Po klipo premjeros labiausiai žiūrovų dėmesį prikaustęs spyglys tapo atlikėjos „vizitine kortele“. O štai vienoje intymioje scenoje Viktorija Modesta parodo ir natūralią koją be protezo. Šou pasaulis dėl tokios drąsos nuščiuvo: šis atviras negalios demonstravimas pop scenoje – visiška naujiena.

Troško pasikeisti

Sunkus gimimas Viktorijos Modestos kairiosios kojos apatinę dalį gerokai sužalojo. Ji gimė dar tais laikais (1987 metais), kai fizinių ar protinių negalių turintys vaikai paprastai buvo siunčiami į vaikų namus. Tokia alternatyva buvo pasiūlyta ir Viktorijos Modestos motinai.

Tačiau moteris kategoriškai atsisakė ir stengėsi auginti savimi pasitikinčią mergaitę. „Sulaukiau didžiulės psichologinės pagalbos iš mamos. Tik dėl jos mano vaikystė nebuvo tokia baisi, kokia galėjo būti“,– tikina atlikėja. Vis dėlto paauglystėje negalia labai paveikė jos socialinį gyvenimą mokykloje.

Penkiolikos metų Viktorija Modesta pagaliau nusprendė, kad atėjo laikas atsisveikinti su nuo gimimo trumpesne kaire koja. Jos įkvėpėja tapo neįgali atletė, modelis ir aktorė Aimee Mullins, viename interviu pasirodžiusi su mediniu kojos protezu.

„Tuomet paklausiau savęs: „Kodėl turiu jausti tokius nepatogumus ir situacijos beviltiškumą, jei turiu pasirinkimą?“ Savimi ir savo kūnu aš pasitikėjau, bet ta koja prie jo visai netiko“,– išgyvenimus prisimena atlikėja. Tačiau dar penkerius metus jai teko įtikinėti chirurgus ryžtis amputacijai. „Norėjau turėti sau patogią ir patinkančią tapatybę, o ne tą, kuri man buvo duota“,– sako ji.

Kojos dalies amputavimą Viktorija apibūdina kaip atsiskyrimą nuo ją „pririštą prie žemės“ laikiusio daikto. Jaunos moters žodžiais, šis žingsnis jai atvėrė akis: „Tai buvo nuostabi akimirka. Pagaliau pajutau, kad pradėjau gyvenimą kaip naujas žmogus. Aš taip patobulinau savo kūną ir atvėriau sau daugiau galimybių.“

Viktorijai Modestai buvo atlikta keliolika nesėkmingų operacijų Latvijoje. Vėliau, sulaukusi dvylikos, mergina su šeima persikėlė į Londoną, kur galiausiai ir buvo atlikta lemtinga operacija.

Iš pradžių sėkmė nenusišypsojo

Kiek anksčiau atlikėja pasirodė Paraolimpinių žaidynių metu. Būtent po to Viktorija Modesta kaip atlikėja susidomėjo „Channel 4“ ir pasiūlė sukurti vaizdo klipą. Atlikėjai tai tapo puikiu tramplinu. Nors prieš trejus metus ji jau buvo išleidusi pirmąjį muzikinį kūrinį, muzikos industrija jį pasitiko abejingai.

Atlikėja pripažįsta, kad anksčiau labai jaudinosi dėl savo įvaizdžio. „Aš esu kitokia ir kitus tai šiek tiek gąsdina. Ne kartą esu susidūrusi su žmonėmis, kurie nebuvo užtikrinti, ar teisinga mane laikyti šaunia ir „karšta“,“- savo patirtį prisiminė Viktorija Modesta.

Šou pasaulyje vis dar kuždamasi, ar viešai neįgalumas gali būti demonstruojamas kaip tapatybės dalis? Ar visuomenė pasiruošusi neįgaliuosius priimti kaip seksualias asmenybes? Atlikėja mano, kad tam atėjo laikas. „Sutinku, kad yra neįgalių žmonių, kurie taip nesijaučia. Tačiau yra ir tokių, kuriems seksualumo jausmas nėra svetimas. Štai todėl muzikiniame klipe aš savo seksualumą atskleidžiau taip, kaip jį jaučiu. Tikrai nebandžiau įtikti vyriškai auditorijai,– sako Viktorija – Kartą manęs paklausė, ar aš siekiu reprezentuoti negalią. Nemanau, kad galiu tai padaryti. Aš tik viešai parodau, kad visi turi pasirinkimą patys sukurti savo tapatybę.“

Lietuvoje

Neįgalumo tema taip pat vis dar jautri ir Lietuvoje. Štai kiek anksčiau negalią turinti lietuvė manekenė Aušra Pekarskaitė „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad užsienyje požiūris pasaulietiškesnis.

„Lietuvoje dar gali sulaukti vieno kito žvilgsnio ar replikų. Čia dirbant su fotografais jaučiasi „įsispraudimas į rėmus“. Kitoje šalyje, jei turi tokių defektų kaip aš, tai lengvai galima paslėpti. Pavyzdžiui, rankas užkišti už sijono, nugaros ar panašiai. Čia greičiau pasakys, kad toks variantas jiems netinka ir geriau paieškos kito modelio. Nors pasitaiko išimčių. Paskutinį kartą dalyvavau vienos dizainerės gimimo dienoje. Turėjau demonstruoti ir suknelę aptemtomis rankovėmis, ir paltuką, tad rankos iš tiesų matėsi. Tačiau jai tai nebuvo kliūtis. Paskui bendraudama supratau, kad greičiausiai tokiam jos požiūriui įtakos padarė gyvenimas užsienyje. Galiausiai, juk eini demonstruoti drabužių, o ne rankų“,– kalbėjo A.Pekarskaitė.