Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai įvykdė specialiąją operaciją ir sunaikino keletą separatistų karinių lėktuvų ir sraigtasparnių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovo žiniasklaidai pareigas einantis Vladislavas Selezniovas, rašo UNIAN.
„Antiteroristines operacijos“ zonoje per įvykdytą specialiąją operaciją sunaikinta separatistų aviacinė technika. Ta pati, kuria gyrėsi separatistai, pasakodami, kad turi aviacijos, kurią planavo panaudoti prieš mūsų pajėgas, esančias „Antiteroristinės operacijos“ vykdymo rajone“, - informavo V. Selezniovas.
Jis nepatikslino, kur konkrečiai yra aerodromas, nes, jo teigimu, ši informacija yra slapta. „Tai – priešo technika. „Mi-24“ – tai karinė technika“, - pridūrė jis.
Ukrainos gynybos ministerija savo ruožtu pranešė, kad sausio 26 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai sunaikino 4 tankus, 9 šarvuočius, 4 ugnies paleidimo sistemas „Smerč“, 12 ugnies paleidimo sistemų „Grad“, 18 automobilinės technikos vienetų, vieną lėktuvą „L-39“, 2 lėktuvus „An-2“, 1 lėktuvą „Jak-52“, 2 lėktuvus „Jak-50“ ir 4 sraigtasparnius „Mi-24“.
Kijevo kariuomenė antradienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas kovose su Rusijos remiamais separatistais, sukilėliams bandant apsupti strategiškai svarbų miestą, išsidėsčiusį tarp dviejų jų tvirtovių, žuvo devyni Ukrainos kariai, skelbia „Reuters“.
Mūšiai Rytų Ukrainoje dar nebuvo tokie intensyvūs nuo rugsėjo, kai buvo pasirašyta paliaubų sutartis. Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją atvirai remiant naujausius separatistų puolimus pinigais, ginklais ir kariais.
Ukrainos kariuomenės atstovas V. Selezniovas nurodė, kad per kovas taip pat buvo sužeisti 29 Kijevo kariai. Pasak jo, mūšiai buvo aktyviausi netoli strateginio Debalcevo miesto.
„Padėtis išlieka įtempta. Per pastarąsias 24 valandas nelegalios ginkluotos grupuotės įvykdė 120 atakų prieš vyriausybės karių pozicijas“, – pranešė V. Selezniovas.
Tuo metu Kijeve parlamentas turėjo susitikti nepaprastosios padėties sesijai balsuoti dėl Rusijos paskelbimo valstybe agresore.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Samantha Power pirmadienį nurodė, kad mirtinos atakos Mariupolio uostamiestyje savaitgalį rodo, kad Maskvos tikslas yra išplėsti savo kontrolės sferas Ukrainos teritorijoje.
Separatistiniai Donecko ir Luhansko regionai, žinomi kaip Donbasas, išskyrus Krymo pusiasalį, kurį kovą aneksavo Rusija, sudaro apie 9 proc. Ukrainos teritorijos. Sukilėliai kontroliuoja mažiau nei pusę šios teritorijos, tačiau šiuos didžiausius miestus paskelbė vadinamųjų „Liaudies respublikų“ sostinėmis.
Po mėnesius trukusių paliaubų, per kurias buvo vykdomi nežymūs išpuoliai fronto linijoje, praėjusią savaitę separatistai pareiškė neturintys jokio pasirinkimo, tik pradėti puolimus.
Kijevas ir NATO įsitikinę, kad tūkstančiai Rusijos karių Rytų Ukrainoje kaunasi separatistų gretose, naudodami pažangią ginkluotę. Maskva tokius kaltinimus neigia.
Kremliaus remiami sukilėliai pažadėjo apsupti Debalcevą, miestą, kuriame prieš konfliktą gyveno apie 46 tūkst. žmonių. Jame išsidėstę pagrindiniai transporto maršrutai tarp dviejų separatistų tvirtovių.
Rusiją paskelbė „šalimi agresore“
Ukrainos parlamentas antradienį priėmė pareiškimą, kuriame Rusija įvardijama kaip „šalis agresorė“, o įstatymų leidėjai paragino tarptautinę bendruomenę suteikti didesnę pagalbą Kijevui bei sugriežtinti sankcijas Maskvai.
Už tą dokumentą, kuriuo prorusiškų separatistų paskelbtos Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ taip pat įvardijamos kaip teroristinės organizacijos, nubalsavo 271 iš 289 posėdyje dalyvavusių Aukščiausiosios Rados deputatų.
„Teisinis pripažinimas valstybe agresore užtraukia pasekmes, kaip numatyta 1974-ųjų Jungtinių Tautų rezoliucijoje ir JT Chartijoje“, – prieš balsavimą sakė valdančiajai koalicijai priklausančios Radikalų partijos lyderis Olehas Liaško.
„Aukščiausioji Rada pripažįsta Rusijos Federaciją valstybe agresore ir ragina Ukrainos tarptautinius partnerius neleisti, kad ji liktų nenubausta už nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios“, – sakoma dokumente, kurį per plenarinį posėdį perskaitė Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Аna Hopko.
Pareiškime rašoma, kad Rusija palaiko terorizmą ir blokuoja JT Saugumo Tarybos veiklą, sukeldama grėsmę taikai ir saugumui visame pasaulyje.
Parlamentas taip pat paragino tarptautinius Ukrainos partnerius pripažinti separatistines Donecko ir Luhansko liaudies respublikas teroristinėmis organizacijomis, padidinti Kijevo vyriausybei teikiamą neletalinę karinę pagalbą ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.