Bankai nori daugiau klientų paslapčių saugotojų

Valstybei ruošiantis kur kas plačiau sekti, kas vyksta įmonių ir gyventojų sąskaitose, bankai siekia numatyti griežtesnius bankinės paslapties saugojimo reikalavimus.

Šiuo metu galiojantį Bankų įstatymą norma papildyti nuostata, kad banko paslaptį sudaranti informacija prilyginama informacijai apie asmens privatų gyvenimą ir banko komercinei paslapčiai.

O banko paslaptimi norima laikyti faktą, kad asmuo yra banko klientas, sąskaitos numeris ir kitų suteiktų finansinių paslaugų sąrašas. Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad paslaptimi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie turimas sąskaitas, lėšų likučius.

Įstatyme taip pat norima numatyti, kad tam tikros institucijos informaciją apie klientų sąskaitas gautų iškart, pavyzdžiui, teismams, notarams, antstoliams, ikiteisminio tyrimo institucijoms ir pan.

Tačiau kitais atvejais tam esą reikėtų gauti motyvuotą teismo nutartį. Taip pat banko paslaptį saugoti neribotą laiką norima įpareigoti ne tik banko darbuotojus ir kitus ją žinančius asmenis, bet ir valstybės institucijas.

Tokius pakeitimus numatantis projektas įregistruotas prieš pusantrų metų, tačiau dabar norima aktyviau imtis jo svarstymų, pasiūlymus gruodį nagrinėjo Seimo komitetai, Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą.

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas DELFI sakė, kad šiuo metu informacijos saugojimu rūpinasi tik bankų darbuotojai, o ją gavusios institucijos nebeprivalo to daryti.

„Mūsų tikslas yra, kad būtų aiškiai apibrėžta, kas ir kokiems tikslams gauna tą informaciją, kad informacija būtų naudojama tik tiems tikslams, kuriems ji buvo gauta. Taip pat kad išliktų istorija, kas lankėsi ir kas gavo duomenis. Norėtume, kad būtų numatyta baudžiamoji atsakomybė už informacijos perdavimą tretiesiems asmenims naudojant ją ne pagal tiesioginę paskirtį. Dabar nėra jokios atsakomybės, nes pagal dabartinę tvarką kliento informacija, išėjusi iš banko, tampa nebe bankine paslaptimi, o ją gavusiam tarnautojui nėra numatyta atsakomybė“, - komentavo jis.

„Banko paslapties sugriežtinimas būtinai turi būti didėjant institucijų norui ir teisėms gauti informaciją iš bankų“, - pridūrė pašnekovas.

Atsakas į „visuotinio sekimo“ įstatymą

Asociacija viliasi, kad šis projektas bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje. Jos vadovo teigimu, šis projektas turi būti priimtas anksčiau nei Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, numatantys dažnesnį ir platesnį informacijos teikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesa, tokiam „visuotinio sekimo“ įstatymui Seime prasibrauti nelengva, nes ne pirmą sykį nerandama jam pritarimo.

Pasak S. Kropo, šiemet turėtų pradėti veikti elektroninė prieiga prie bakų duomenų institucijoms, tačiau esą reikia prieš tai apibrėžti, kokia atsakomybė tenka paėmus informaciją.

„Nematome galimybės uždrausti prieigą prie tokios informacijos, tačiau inicijavome teisės aktų pakeitimus, kad informacija būtų gaunama ne popieriniu būdu, o elektroniniais kanalais, kad tai būtų vienas kanalas visoms institucijoms“, - sakė pašnekovas.

S. Kropo teigimu, šis įstatymo projektas yra bendras Lietuvos banko, Vyriausybės ir Bankų asociacijos darbo grupės rezultatas.

Grėsmės nemato

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ partneris, Lietuvos bankų ir finansų praktikos grupės vadovas Vilius Bernatonis DELFI sakė teigiamai vertinantis tokias pataisas.

„Tiems, kurie dirba su duomenimis iš bankų, reikės prisitaikyti ir įsivesti procedūras. Tai yra valstybės institucijos, antstoliai, notarai, advokatai ir kt. Tačiau jiems ir anksčiau buvo taikomi konfidencialumo reikalavimai, tačiau norima tai sureguliuoti ir didinti duomenų apsaugą“, - komentavo jis.

Advokato teigimu, tai niekaip nepakeis informacijos gavimo tvarkos ir neribos jos gavimo.

„Dabar informacijos gavimo priemonės aktyviai vystosi, dėl to kyla tam tikras poreikis, ką galima ir ko negalima daryti su gauta informacija. Mano nuomone, šis sureguliavimas yra logiškas, nes banko paslapties saugojimas yra vienas iš svarbiausių banko veiklos aspektų, kodėl pas jį ateina klientai, nes jie pasitiki, kad bankas saugos jų informaciją, sandorius“, - teigė V. Bernatonis.

Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė DELFI sakė duomenų apie klientų saugojimą yra labai aktualūs ir klientams būtų tik geriau, jei informacija būtų geriau saugoma.

„Mes visi norime, kad mūsų duomenys būtų saugūs“, - teigė jis.

Dar 2013 m. Seime įregistruoto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą kredito įstaigomis, būtina spręsti klausimus, susijusius su banko paslapties apsauga, kadangi šiuo metu galiojantis banko paslapties teisinis reglamentavimas nėra pakankamas.

„Nėra nustatyta, kokie pagrindai ir aplinkybės turi būti bankams nurodomi prašymuose pateikti paslaptį sudarančią informaciją, todėl bankai ir kitos kredito įstaigos neturi galimybės įsitikinti, ar trečiųjų asmenų prašymai pagrįsti ir informacijos rinkimo tikslai atitinka jų atliekamas funkcijas“, - rašoma dokumente.

Esą bankai ir kredito įstaigos gauna labai daug prašymų pateikti informaciją. Iš kredito įstaigų gautų duomenų matyti, kad kredito įstaigos (komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai, įsteigti Lietuvoje) per 2009-2011 metus gavo daugiau nei 375 tūkst. prašymų pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją. Buvo ir tokių kredito įstaigų, kurios per metus gavo daugiau kaip 60 tūkst. prašymų pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją.

Prašymai pateikti banko paslaptį sudarančią informaciją buvo gaunami daugiausiai iš šių subjektų – antstolių, notarų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, bankroto administratorių, „Sodros“, teismų, muitinės, advokatų, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, savivaldybių administracijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Vertybinių popierių komisijos, ministerijų, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.