Žmogiškiausios savybės susilaukia psichologų dėmesio. Vienas iš jų - P. Zimbardo, apklausęs aštuonis šimtus tiriamųjų, nustatė, kad tik šeši iš jų niekada nėra išgyvenę gėdos jausmo. Aiškindamasis, ką išgyveno susigėdusieji, jis pastebėjo, kad tuo metu sąmonę tarsi užpildo pas susigėdęs žmogus, kuris suvokia save, savo poelgius bei savybes, kaip pasaulio centrą, į kurį nukreiptas aplinkinių kritiškas dėmesys.
Kitas psichologas, tyrinėjęs gėdos jausmą ir jo apraiškas, C. Izard rašo, kad gėdą patiriantys dažniausiai jaučia nusivylimą savimi, todėl pasijunta vertais didžiausio pasmerkimo nevykėliais ir bando užglaistyti savo poelgį, pasišalinti, nubausti save.
Kas perdaug, tas…
Kadangi gėdos išgyvenimai yra tiksliai aprašyti, juos galima įvertinti psichologiniais testais. Šie testai liudija, kad gėdijimasis ir intymumas susiję, kad vien įsivaizduodamos lytinį aktą, moterys labiau drovisi nei vyrai. Antra vertus, gėdijimasis užsimezgant artimesniems santykiams sustiprina potraukį ir susidomėjimą vienas kitu bei pasitenkinimą intymumu.
Gėda, drovumas, kaip ir kiti jausmai, yra reikalingi žmogui. Seksologas R. Lewinsohn apklausęs patenkintas savo šeimyniniu gyvenimu sutuoktinių poras, nustatė, kad virš 90 proc. jų, prisimindamos laiką, kai jie dar nebuvo pora, kalbėjo apie abejones savimi, gėdijimąsi savo jausmų ir poelgių.
Lyg ir būtų galima padaryti išvadą, kad toks nelabai smagus išgyvenimas kaip gėda sujungia porą ilgalaikiams darniems santykiams. Tačiau to pačio R. Lewinsohn tyrimai parodė, kad arti penktadalio porų nesugebėjo įveikti jų santykius varžiusių gėdos jausmų. Vyrai bei moterys iš šių porų net po intymaus artumo netapo atviresni, artimesni ir jų santykiai galiausiai nutrūko.
Kaip išsisukti
Gėda naudinga, tačiau gėda varžo. Kad ji nevaržytų perdaug, R. Kavet siūlo keletą rekomendacijų, ką veikti, pakliuvus į keblią padėtį intymių santykių metu.
Ką daryti, pavadinus partnerį kitu vardu. Nėra nusikaltimas lytinių santykių metu įsivaizduoti seksą su žinomu aktoriumi. Kiek blogiau yra įsivaizduoti buvusį draugą. Labai blogai į teisėtą vyrą kreiptis kitu vardu. Dar blogiau būtų atsiprašinėti.
Tokiu atveju galima apsimesti, kad buvo ištartas ne vardas, o jaustukas. Gundantis ir pakankamai originalus būtų paaiškinimas, kad taip buvo įvardintas partnerio lytinis organas.
Kaip atmesti partnerio fantazijas. Artimi žmonės dalinasi savo fantazijomis. Su kai kuriomis iš jų sutikus, nukenčia savigarba ir patiriama gėda, jas atmetus – nuviliama, o nuviltasis nuolat primena, kad yra nepatenkintas ar gal net pabando rasti supratingesnę partnerę. Geriau būtų apsimesti, kad fantazija patinka, bet apie ją smagiau kalbėtis, negu įgyvendinti: nes skauda, nes tiesiog neįmanoma fiziškai (pavyzdžiui, per trumpos rankos).
Taip pat neblogas sprendimas - nepriimtinai seksualiai fantazuojantį partnerį palyginti su kokiu bjauriu tipu, kuris tikrai nepatinka partneriui, bet turi tą patį seksualinį pomėgį. (Kas patikrins, kokius pomėgius turi koks nors žinomas politikas ar banditas?)
Veiksminga būtų pakalbėti apie paveldimumą, priminti partneriui, kad jo tėvai, broliai turėtų mėgti tuos pat seksualinius žaidimus, kaip ir jis. Pasiūlius įsivaizduoti savo tėvus kai kuriose pozose, dalis žmonių dienai ar dviem praranda susidomėjimą seksu.
Ką daryti, jei nesinori visko prisipažinti.. Įsimylėjusius turi sieti ne vien seksas. Tol, kol tobulins savo intymius santykius, jie turi domėtis vienas kito asmenybėmis. Domėdamiesi, aišku, pasiteiraus apie anksčiau buvusius įsimylėjimus. Juos droviai nutylėti nebūtų gerai, nes paslaptys patvirtina, jog nėra tikro artumo. Apie visas jų detales begėdiškai pasakoti irgi ne ką geriau, nes niekam nepatiks būti lyginamu su kitu žmogumi.
Seksologas C. Hiebsch atrado elegantišką šios prisipažinimų problemos sprendimą. Vakarų Europoje, JAV bei Kanadoje vyrams labiausiai patinka moterys, kurios, jų nuomone, turėjo mažiau seksualinių partnerių, nei kitos. Šis “mažiau” gali būti labai įvairus: ir 1, ir 50 gali būti mažiau už kažkokį įsivaizduotą dydį. Taigi, trisdešimtmetei moteriai bereikia pasiteirauti partnerio, kiek, šio nuomone, vidutinė jos amžiaus moteris galėjo turėti meilužių ir išgirdus, kad jų gali būti, pavyzdžiui, šeši, drąsiai prisipažinti, jog mylėjosi su trimis vyriškiais.
Suprantama, tokie patarimai skatina saikingą pamelavimą. Saikingą, nes juo siekiama išvengti gėdos ir palengvinti partnerio gyvenimą. Gal būtų geriau iš viso nemeluoti, bet nedera pamiršti ir to, kad baisiau už visišką tiesą yra tik neįtikimas melas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
