Žiemą temperatūra čia retai kada nukrenta žemiau 17 laipsnių šilumos, o vasarą retai kada peržengia 26 laipsnių ribą. Kone kiekvienas, grįžęs iš Madeiros, tikina praleidęs atostogas rojuje.
Gamtos mylėtojai Madeiroje gali pasivaikščioti pėsčiųjų takeliais, nuo aukštų šlaitų pasigrožėti krateriu ir levadomis; naujienų mėgėjams patiks paragauti anonos, bananaso ar kitų tik šioje saloje augančių kryžmintų vaisių; gurmanai atras puikią Madeiros virtuvę su išgirtais jautienos patiekalais, kuriuos į skrandį nuplaus įžymiuoju madeiros vynu... Kad ir ką beveiktumėte Madeiroje, jus visur ir visada lydės ore tvyrantis gėlių aromatas.
Salos Rytuose, slėnyje tarp dviejų į jūrą įsiterpusių iškyšulių įsikūręs Mačiko (Machico) miestelis, kuriame gyvena per dešimt tūkstančių žmonių, anksčiau buvo Madeiros sostinė, tačiau dabar sostine tapo dešimtkart už jį didesnis Funšalis (Funchal). Pabendravus su Mačiko miestelio meru p. Ricardo Franco, paaiškėjo, kad rytinį salos kampelį su tolyn į jūrą nusidriekusiomis vaizdingomis uolomis labai pamilo lietuviai.
P. Ricardo Franco kviečia visus lietuvius atvykti į Madeirą ir pataria, ką šioje saloje verta aplankyti.
Neskubėdami pasivaikščiokite po jaukų Funšalio (Funchal) senamiestį, pasiklausykite su jūros ošimu susiliejančio savo žingsnių aido, restoranėlių klegesio, skveruose ir parkeliuose įkvėpkite gaivinančio gėlių aromato. Jus sužavės dailiais namais apstatytos siauros senamiesčio gatvelės. Valandėlę kitą leiskite sau pailsėti kavinukėse – Madeiroje parduodama kava bene pigiausia ir skaniausia visoje Europoje. Kavos puodelio kaina – tik 50 – 70 euro centų.
Užsukę į centrinį vaisių ir žuvies turgų Rua Brigadeiro gatvėje, pirmajame aukšte rasite sėklų bei žuvies skyrius. Pastarajame išvysite įvairiausių nematytų rūšių žuvų. Atkreipkite dėmesį į žuvį, pavadinimu espada (lot. aphanopus carbo) – tai šios salos pasididžiavimas.
Antrajame turgaus aukšte nemokamai paragaukite tik Madeiroje auginamų bananasų, anonos, įvairių rūšių mangų, marakujų ir kitų vaisių. Galite užkrimsti ir puikaus skonio džiovintų vaisių. Šalia turgaus pasukę gatvele Rua Santa Maria, pasigrožėsite savotišku durų menu – beveik visos jos iš lauko pusės ištapytos įvairias paveikslais.
Funšalio centre paieškokite funikulieriaus ir pakilkite į Montės kalną. Po jūsų kojomis atsivers puikūs Madeiros sostinės vaizdai: bažnyčių bokštai, gėlėtos aikštės, raudonstogiais nameliais aptupdyti žali statūs šlaitai... Iš aukštai išvysite platų Atlanto vandenyną su jaukiame Funšalio uoste besiilsinčiais laivais ir lyg gyvačiukės išsiraičiusius kelius. Kaina - 15 eurų į abi puses.
Nusileidę žemyn, užsukite į Igreja da Monte bažnyčią, kurios katakombose amžinojo poilsio atgulė į Madeirą išteremtas Austrijos imperatorius Karolis I. Tik jo širdis po mirties pargabenta į Šveicarijoje esantį Muri vienuolyną. Montės rūmų botanikos sode išvysite didžiulę įvairiaspalvių gėlių kolekciją ir egzotiškų tropinių paukščių.
Levados – tai kalnuose nusidriekę irigacinės drėkinimo sistemos kanalai, šalia kurių įrengti pasivaikščiojimo takai. Kad ir kaip bebūtų keista, šioje vulkaninės kilmės saloje, kurią 1419 m. atrado portugalų jūreiviai, nuolat jaučiamas vandens perteklius. Dėl šios priežasties buvo sugalvota levadų sistema, nukreipianti vandenį į žemiau esančius salos plotus laistyti daržams.
Iki XX a. dauguma levadų kanalų buvo mediniai, bet palaipsniui jie virto betoniniais. Gražiausios Madeiroje – iš Ribeiro Frio į Portele besidriekianti 11 kilometrų ilgio levada ir iš Queimadas į Caldeirao Verde besidriekianti 14 kilometrų ilgio levada.
Keliaudami palei 700 - 900 m aukštyje virš jūros lygio įrengtas levadas, pasigrožėsite tiesiog po jūsų kojomis srūvančiais kriokliais, kalnų upių suformuotais vandens telkiniais, abipus takų besiraizgančia vešlia augalija ir stačiuose šlaituose žiojinčiomis olomis.
Labiausiai į rytus nutolusiame Sao Lourenso (Sao Lourenzo) iškyšulyje stiprūs vėjai gainioja didžiules bangas, kurios riaumodamos dūžta į dantytas, iš jūros išnirusias uolas. Nuo ilgo ir siauro kyšulio, plačiausioje vietoje tesiekiančio du kilometrus, pažvelgus į tris puses matyti vandenynas.
Lietaus debesys neužkliūna už pliko žemės lopinėlio, todėl pusiasalyje niekada nelyja. Madeiros gyventojai šią mįslingą vietovę dėl raudonos spalvos uolienų vadina Marsu. Iš Sao Lourenso pusiasalio atsiveria puikūs vaizdai į buvusią salos sostinę Mačiko.
Šiaurinėje salos dalyje įsikūrusi Santana - savotiškas etnografinis muziejus po atviru dangumi, sukurtas iš dailių šiaudiniais stogais dengtų namukų. Soduose šalia namų auga gėlės, vaismedžiai ir daržovės. Namukuose įsteigtas informacijos centras ir suvenyrų parduotuvėlės.
Tokiuose jaukiuose ryškiaspalviuose namukuose, kurių Santanos regione išlikę apie du šimtai, žmonės gyveno dar praėjusiame amžiuje. Dabar juose galima įsigyti liaudies menininkų išaustų dirbinių ir paragauti tradicinio Madeiros gėrimo pončos. Šis gėrimas gaminamas iš cukrašvendrių degtinės, į ją įmaišant medaus, cukraus, citrinų žievelių ir citrinų (arba kitų vaisių) sulčių.
Jei norite išvysti aukščiausią Europos kyšulį, atvykite į Kabo Žirao (Cabo Girao). Šis 580 m. aukščio iškyšulys yra antrasis aukščiausias pasaulyje. Prie jo krantų atplaukia delfinai, kartais išnyra vėžliai ir banginiai. Ant skardžio įrengta apžvalgos aikštelė su stikliniu dugnu, ant kurio užlipus po kojomis atsiveria vaizdas į vandenyną.
Nuo Kabo Žirao kyšulio išvysite nuostabias Kamara de Lobos (Camara de Lobos) ir Funšalio miestų panoramas. Iš Funchalio uosto iki šio iškyšulio galima nuplaukti laiveliu ir iš vandens pasigrožėti stačiais Madeiros krantais.
Pakrančių uolas stipriai veikia erozija. Pasitaiko, kad visas uolos masyvas atskyla ir nukrinta žemyn į jūrą, apačioje sudarydamas fajas – plokščius žemės lopinėlius, kuriuos gyventojai tuojau pat paverčia dirbamais laukeliais.
Užsukę į Kamara de Lobos (Camara de Lobos) pamatysite vieną tipiškiausių Madeiros kaimų, kurio gyventojai iki šiol verčiasi žvejyba. XV amžiuje įkurtame žejų kaimelyje dabar gyvena apie 2000 žmonių, ir beveik visi vyrai yra žvejai! Miestelį puošia vienintelė saloje žvejų bažnytėlė, kurioje jie meldžiasi prieš išvykdami į vandenyną. Bažnytėlę puošiančių paveikslų tema irgi susijusi su žvejyba.
Kamara de Lobos vandenys - viena iš dviejų vietų pasaulyje, kur gaudoma žuvis espada. Neišplaukusius žvejoti kaimo vyrus sutiksite šalia bažnytėlės esančioje siauroje gatvėje, kurios tavernose jie žaidzia kortomis ir skanauja romą.
Šią vietą išgarsino čia gyvenęs ir tapęs žymus Anglų politikas Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill). Aplink Kamara de Lobos veši didžiausios Madeiros salos bananų plantacijos. Madeiros bananų rūšys vienos nuo kitų labai skiriasi savo skoniu. Būtinai paragaukite!
Nepraleiskite progos Porto Monež (Porto Moniz) miestelyje išsimaudyti gamtos suformuotuose lavos baseinuose. Ugnikalnio išsiveržimo metu pasiekusi vandenyną, lava greitai atvėso ir, subėgusi į bazaltinių uolienų plyšius, sukūrė bangų skalaujamas maudykles.
Nors baseinėliai atrodo saugūs, stipraus bangavimo metu į juos lipti draudžiama. O banguoja čia dažniausiai lapkričio - kovo mėnesiais. Tuomet pakrantėje galima išvysti dangun kylančius įspūdingus vandens liežuvius, siekiančius 5-10 metrų aukščio.
Jaukus ir pats Porto Monež miestelis, kurį puošia vaizdinga krantinė ir išlikusi XVII a. tvirtovės dalis.
Nuostabiausias reginys Madeiroje vyksta kiekvieną pavasarį, savaitę po Velykų. Tai - penkias dienas trunkantis Gėlių festivalis, kurio metu miestelių gatvės pasipuošia gyvų gėlių kilimais, langai apkarstomi gėlių puodais ir girliandomis.
Gėlių festivalis Funšalyje 2015 m. numatytas balandžio 16-22 dienomis. Nesuskaičiuojama daugybė žiedų bus sunaudota įvairioms dekoracijoms, kostiumų gamybai ir gatvių puošimui. Festivalio metu žmonės šurmuliuos paraduose, linksminsis koncertuose, šoks gatvėse. Būtinai atvykite!
Šis nuotaikingas renginys Madeiroje vyksta jau daugybę metų. Miesto gatvėmis žygiuojančios spalvingos paradinės procesijos visą erdvę aplinkui pripildo gėlių aromato, o kiekvienas norintysis gali prisidėti prie gėlių kilimų pynimo.
Madeiroje pasyvūs poilsiautojai neras daug smėlėtų paplūdimių. Čia jų - vos du: Mačiko ir Kalhetos (Calheta) miesteliuose. Tačiau Madeirai priklausanti Porto Santo sala paplūdimių lepūnėliams - tikras rojus. Beveik visa šios nedidelės salos pakrantė nusėta geltono smelio juosta.
Persikelti iš Madeiros į Porto Santo salą galite kiekvieną dieną 8 val. ryto plaukiančiu keltu. Vakarais keltas sugrįžta į Madeirą. Į šią salą taip pat galima nuskristi mažais dešimties vietų lėktuvėliais (vykdomi 4 reisai per dieną).
11. Atraskite masinio turizmo nepaliestas vietas
Siauri ir vingiuoti keliukai veda į salos gilumoje dunksančias viršūnes. Aukščiausia iš jų, Piko Ruivo (Pico Ruivo), siekia 1862 m aukštį. Apie augalijos įvairovę liudija Madeiroje įsikūrę net 16 botanikos parkų, draustinių, sodų bei 5 gamtos rezervatai. Saugomos teritorijos čia sudaro vientisą gamtos parką, vieną iš didžiausių ir labiausiai saugomų gamtos paveldo objektų pasaulyje.
Du trečdaliai salos iki šiol tebėra natūraliai suformuota gamtos, žmogaus veiklos žymių beveik nematyti. Tai gyvas biologijos muziejus po atviru dangumi, kur draudžiama skinti bet kokius augalus ar kaip nors kitaip kenkti gamtai. Į gamtos rezervatus įtraukti ir Madeirą supantys vandenys.
Pro pačias gražiausias salos vietas nepravažiuoja turistiniai autobusai, o išnuomoti automobiliai tiesiog pralekia pro šalį, nes jų vairuotojai nė nenumano, ką vos už kelių žingsnių šalia kelio galima išvysti. Tikrąjį Madeiros grožį atranda gamtos mylėtojai, mėgstantys pasivaikščioti pėsčiomis.
