Paskaitoje „Nevaisingumo iššūkiai šeimai“ teologas papasakojo apie Lietuvoje mažai žinomą būdą padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms.

„Kai susituokėme, viena iš mūsų svajonių buvo gausi, graži šeima. Abu buvome atviri naujai gyvybei. Tiesą sakant, apie vaikus labiau svajojo žmona. Aš buvau įsisukęs į darbus, veiklą, pomėgius. Norėjau, kad susilauktume vaikų, bet kol jų nebuvo, atrodė – na ir kas, tiek darbų, yra ką veikti, dar viskas prieš akis. Bet metai bėgo, o vaikučiai nesirodė. Žmona labai sunerimo. Aš labiau jaudinausi dėl žmonos. Nėra ramybės vyrui, jei žmona nusiminusi“, – prisiminė B. Ulevičius.

Pradėjo ieškoti profesionalios pagalbos. Įvairios klinikos, daktarai, patarimai, literatūra. Beno žodžiais, tai buvo nelengvas laikas. Po laporoskopijų medikų diagnozės buvo teigiamos, atrodė, daugiau priežasčių neturėti vaikų nėra. Nesulaukus nėštumo net po vaisingumo skatinimų, diagnozė: „pacientė ginekologiškai sveika, siunčiama dirbtiniam apvaisinimui“. Tačiau porai dirbtinis apvaisinimas buvo nepriimtinas.

„Išorėje žmona daug jausmų nerodė. Tačiau kai viltys dūžta labai skaudu“, – sakė B. Ulevičius. – Sulaukę 40 metų supratome – laikas susitaikyti su mintimi, kad vaikų neturėsime. Tačiau kaip tik tuomet iš bičiulių Italijoje išgirdome apie katalikišką metodą – naprotechnologijas“, – pasakojo Benas.

Alternatyva pagalbiniam apvaisinimui

Paprašyta pakomentuoti, kas tai per metodas, gydytoja rezidentė, būsima akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė DELFI „iššifravo“, kas slypi po šiuo pavadinimu. Pasak specialistės, Natūrali Prokreacinė Technologija tai daugiadisciplininis sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti nevaisingumą sukėlusias priežastis bei veiksnius, siekiant pagerinti kūdikio, mamos ir tėčio sveikatą.

„Naprotechnologija remiasi vaisingumo pažinimu bei jo vertinimu iš ligos gydymo perspektyvos. Patys pacientai aktyviai dalyvauja gydyme. Pradžioje jie yra apmokomi, kaip sekti savo organizmo vaisingumo ženklus. Vėliau remiantis jų užpildytomis lentelėmis, papildomais tyrimais bandoma nustatyti galimas nevaisingumo priežastis ir būdus atstatyti natūralų organizmo funkcionavimą su minimaliu šalutiniu poveikiu arba be jo. Šis gydymo metodas atitinka krikščioniškas vertybes ir gali būti siūlomas kaip alternatyva pagalbiniam dirbtiniam apvaisinimui, kadangi išlaikoma visiška pagarba žmogaus gyvybei nuo ankstyviausių jo vystymosi etapų“, – pasakojo gydytoja.

Teko vykti į Lenkiją

Pradėję domėtis šiuo metodu, Ulevičiai sužinojo, kad artimiausia naprotechnologijų klinika yra Lenkijoje, Balstogėje.

Benas Ulevičius su mamos išsaugotais savo kūdikystės drabužėliais
„Iš pradžių mano žmona dvejojo. Manau, ji nenorėjo dar kartą patirti skaudų nusivylimą. Jaučiau, kad atėjo mano eilė veikti. Pasiūliau pabandyti nuvykti į Balstogės kliniką, kad bent žinotume, jog padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso“ , – prisiminė B. Ulevičius.

Porai buvo rekomenduota lankytis pas Kreitono modelio konsultantę Lietuvoje. Po mėnesio pradėjo aiškėti anksčiau nepastebėtos nevaisingumo priežastys. Su tyrimų žymenimis ir tyrimų duomenimis sutuoktiniai nuvyko į Blstogę, kur juos priėmė naprotechnologijų klinikos vadovas.

Kitaip interpretavo tyrimus

Kaip prisiminė B. Ulevičius, įvertinęs poros amžių (abu keturiasdešimtmečiai), gydytojas pasakė: „Tikėkimės stebuklo. Jūs melskitės. Net jei nesulauksite vaikelio, žmonos organizmo būklė pagerės, ji jausis daug geriau“.

Iš Lietuvos atvykusiai porai tyrimus personalas pasirūpindavo padaryti per kelias valandas. Kai kurie sutapo su darytais Lietuvoje, bet buvo kitaip interpretuojami.

Ulevičiai
„7 vizitai ir po jų staiga – stebuklas. Iš Lietuvos į tą pačią kliniką jau nuvyko ne viena šeima. Iš mums žinomų šeimų dvi neseniai susilaukė vaikelio, dar trys laukiasi“, - pasidžiaugė B. Ulevičius, dukters gimimą po 13 santuokos metų vadinantis stebuklu.

Pasak jo, nėštumas buvo labai sklandus, gimdymas natūralus. Žmona jautėsi labai laiminga. Gal dėl to, kad prieš tai buvo pasirūpinta bendra jos organizmo būkle. Pasak, Beno, gimdymo patirtis Kauno klinikose taip pat buvo labai pozityvi.

Didysis pasikeitimas

Kalbėdamas apie nevaisingumo iššūkius šeimai, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetui vadovaujantis B. Ulevičius pabrėžė, kad esame pašaukti realizuoti save meilėje.

Portretai archyvui
„Neturint vaikų mums tekdavo papildomai stengtis, kaip tą meilės kelią atrasti. Dabar man net nereikia svarstyti, ar pamasažuoti žmonai nugarą, nes ji visą dieną nešiojo vaiką. Gimus dukrai įvyko didysis pasikeitimas – pasirodo, tai nebuvo bobų plepalai, pasirodo, kūdikėlis didžiausias stebuklas pasaulyje!“, – juokėsi B. Ulevičius. – Pasirodo, pasaulyje yra kūdikiai, trapūs, laukiantys mūsų meilės. Kai žvelgiu į dukrytę, apima nuostaba, lyg stebuklas prisiliečia – štai ji, gyva, kažkas, ko negalėjome patys pasigaminti. Tokia sava, bet kartu lyg atėjusi iš kito pasaulio. Kartais sėdim su žmona ir žliumbiam iš džiaugsmo, žiūrėdami į vaikelį. Vaikai ateina iš Dievo, iš Dangaus ir viskas nusispalvina kitomis spalvomis“, – dalijosi trijų mėnesių senumo tėtis.

Pradėjus lauktis, gydytojai siūlė daryti genetinį tyrimą. Maždaug, tėvai ne jaunuoliai, visko gali būti. Tačiau pora tyrimo atsisakė. „Žinojome viena – vaikutis jau yra, jam reikia mūsų meilės. O mes pašaukti mylėti vis daugiau“, – sakė teologas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (228)