Paskaitoje „Nevaisingumo iššūkiai šeimai“ teologas papasakojo apie Lietuvoje mažai žinomą būdą padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms.
„Kai susituokėme, viena iš mūsų svajonių buvo gausi, graži šeima. Abu buvome atviri naujai gyvybei. Tiesą sakant, apie vaikus labiau svajojo žmona. Aš buvau įsisukęs į darbus, veiklą, pomėgius. Norėjau, kad susilauktume vaikų, bet kol jų nebuvo, atrodė – na ir kas, tiek darbų, yra ką veikti, dar viskas prieš akis. Bet metai bėgo, o vaikučiai nesirodė. Žmona labai sunerimo. Aš labiau jaudinausi dėl žmonos. Nėra ramybės vyrui, jei žmona nusiminusi“, – prisiminė B. Ulevičius.
Pradėjo ieškoti profesionalios pagalbos. Įvairios klinikos, daktarai, patarimai, literatūra. Beno žodžiais, tai buvo nelengvas laikas. Po laporoskopijų medikų diagnozės buvo teigiamos, atrodė, daugiau priežasčių neturėti vaikų nėra. Nesulaukus nėštumo net po vaisingumo skatinimų, diagnozė: „pacientė ginekologiškai sveika, siunčiama dirbtiniam apvaisinimui“. Tačiau porai dirbtinis apvaisinimas buvo nepriimtinas.
„Išorėje žmona daug jausmų nerodė. Tačiau kai viltys dūžta labai skaudu“, – sakė B. Ulevičius. – Sulaukę 40 metų supratome – laikas susitaikyti su mintimi, kad vaikų neturėsime. Tačiau kaip tik tuomet iš bičiulių Italijoje išgirdome apie katalikišką metodą – naprotechnologijas“, – pasakojo Benas.
Alternatyva pagalbiniam apvaisinimui
Paprašyta pakomentuoti, kas tai per metodas, gydytoja rezidentė, būsima akušerė ginekologė Akvilė Esmantienė DELFI „iššifravo“, kas slypi po šiuo pavadinimu. Pasak specialistės, Natūrali Prokreacinė Technologija tai daugiadisciplininis sisteminis požiūris į lėtinę nevaisingumo problemą, kuomet stengiamasi diagnozuoti ir gydyti nevaisingumą sukėlusias priežastis bei veiksnius, siekiant pagerinti kūdikio, mamos ir tėčio sveikatą.
„Naprotechnologija remiasi vaisingumo pažinimu bei jo vertinimu iš ligos gydymo perspektyvos. Patys pacientai aktyviai dalyvauja gydyme. Pradžioje jie yra apmokomi, kaip sekti savo organizmo vaisingumo ženklus. Vėliau remiantis jų užpildytomis lentelėmis, papildomais tyrimais bandoma nustatyti galimas nevaisingumo priežastis ir būdus atstatyti natūralų organizmo funkcionavimą su minimaliu šalutiniu poveikiu arba be jo. Šis gydymo metodas atitinka krikščioniškas vertybes ir gali būti siūlomas kaip alternatyva pagalbiniam dirbtiniam apvaisinimui, kadangi išlaikoma visiška pagarba žmogaus gyvybei nuo ankstyviausių jo vystymosi etapų“, – pasakojo gydytoja.
Teko vykti į Lenkiją
Pradėję domėtis šiuo metodu, Ulevičiai sužinojo, kad artimiausia naprotechnologijų klinika yra Lenkijoje, Balstogėje.
Porai buvo rekomenduota lankytis pas Kreitono modelio konsultantę Lietuvoje. Po mėnesio pradėjo aiškėti anksčiau nepastebėtos nevaisingumo priežastys. Su tyrimų žymenimis ir tyrimų duomenimis sutuoktiniai nuvyko į Blstogę, kur juos priėmė naprotechnologijų klinikos vadovas.
Kitaip interpretavo tyrimus
Kaip prisiminė B. Ulevičius, įvertinęs poros amžių (abu keturiasdešimtmečiai), gydytojas pasakė: „Tikėkimės stebuklo. Jūs melskitės. Net jei nesulauksite vaikelio, žmonos organizmo būklė pagerės, ji jausis daug geriau“.
Iš Lietuvos atvykusiai porai tyrimus personalas pasirūpindavo padaryti per kelias valandas. Kai kurie sutapo su darytais Lietuvoje, bet buvo kitaip interpretuojami.
Pasak jo, nėštumas buvo labai sklandus, gimdymas natūralus. Žmona jautėsi labai laiminga. Gal dėl to, kad prieš tai buvo pasirūpinta bendra jos organizmo būkle. Pasak, Beno, gimdymo patirtis Kauno klinikose taip pat buvo labai pozityvi.
Didysis pasikeitimas
Kalbėdamas apie nevaisingumo iššūkius šeimai, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetui vadovaujantis B. Ulevičius pabrėžė, kad esame pašaukti realizuoti save meilėje.
Pradėjus lauktis, gydytojai siūlė daryti genetinį tyrimą. Maždaug, tėvai ne jaunuoliai, visko gali būti. Tačiau pora tyrimo atsisakė. „Žinojome viena – vaikutis jau yra, jam reikia mūsų meilės. O mes pašaukti mylėti vis daugiau“, – sakė teologas.