Mūsų parkuose ir visuomeniniuose želdynuose pušys taip pat dažnos, o prie namų mielai sodiname žemaūgius paprastųjų arba kalninių pušų kultivarus. Kitų rūšių pušys retokos, nors dauguma galėtų puikiai puošti mūsų kiemus. Vienos jų – smulkiažiedės.
Išskirtinės išvaizdos augalų ir bonsų mylėtojams reikėtų atkreipti dėmesį į smulkiažiedę pušį (Pinus parviflora). Jos spygliai sodriai žali ar pilkšvai melsvi, iš viršaus melsvai balsvi, o šis spalvų žaismas sukuria aksominio kailiuko įspūdį, lyg augalas būtų pasiskolinęs jį iš švelniakailio žvėrelio. Spygliai 4–7 cm ilgio ir auga pluošteliais po penkis, todėl šios pušys dažnai vadinamos penkiaspyglėmis. Be to, daugelio smulkiažiedžių pušų spygliai gražiai išlenkti, išgaubti, lyg suktukais pasukti, todėl jos ypač dekoratyvios.
Painiava dėl pavadinimų
Smulkiažiedės pušys kilusios iš Japonijos ir Pietų Korėjos. Čia jos labai populiarios, sukurta daugybė įspūdingų kultivarų. Tokį populiarumą nesunku paaiškinti – smulkiažiedės pušys ne tik labai puošnios, bet ir puikiai ištveria nuolatinį genėjimą, o iš miegančiųjų pumpurų užaugina daug naujų ūglių, todėl yra labai mėgstamos ir plačiai auginamos bonsų meno mylėtojų.
Japonijoje šiuo metu yra žinoma net keli šimtai dekoratyvinių formų smulkiažiedžių pušų, bet kultivarais pripažintos ir Vakaruose auginamos tik keletas jų. Daug painiavos nomenklatūroje sukėlė netikslūs japoniškų pavadinimų vertimai, taip pat skirtinga identifikacijos sistema (arba jos nebuvimas).
Kultivarų pavadinimai iki šiol atspindi ne tik jų kilmę, bet ir ypatingas savybes. Pavyzdžiui, žodelis goyo reiškia penkių spyglių pušį, yatsubusa – pušį ypač susuktais arba trumpais, o ogon – auksiniais spygliais. Shidare reiškia svyruoklį, negishi įvardija trumpus spyglius, o nishiki apibūdina augalą šiurkščia žieve.
Šalčio prisibijo
Smulkiažiedėms pušims patinka derlingos ir drėgnos, bet neužmirkstančios dirvos. Gerai jaučiasi ant kalvos ar šlaite prie vandens telkinio, nes mėgsta drėgnesnį orą. Taigi tai ne mūsų įprastinė pušis, galinti augti smėlyne. Tačiau jų kultivarai labai dažnai įskiepijami į kalnines ar kitas pušis, kurios dirvai visai nereiklios, taigi jų priežiūra gerokai supaprastėja. Šalčiui smulkiažiedės pušys gana atsparios, jos priskiriamos 5 klimato zonai. Rytų Lietuvoje gali nukentėti nuo šalčio, bet apie Kauną auga puikiai.
Sudie spygliukams
Kaip lapuočiai medžiai ir krūmai meta lapus, taip pušys kas kelerius metus keičia spyglius. Smulkiažiedės pušies spygliai gyvybingi būna dvejus metus, paskui nukrinta. Dažniausiai tai nutinka vėlų rudenį – pušelės šeriasi apie dvi savaites ir tuo metu atrodo prastokai, lyg sirgtų. Pušys nenuplinka, nukrinta tik seniausi, dvejų metų amžiaus spygliai. Vėliau jos vėl puošia kiemą lyg niekur nieko. Auga lėtai.
Pasiūla Lietuvoje
Lietuvos medelynai dažniausiai siūlo ‘Glauca’, ‘Tempelhof’, ‘Negishi’ ir ‘Fukai’ smulkiažiedes pušis.
‘Negishi’ auga kaip plati piramidė ar rutulys. Šakos išsidėsčiusios netaisyklingai, spygliukai mėlynai žali su pilkšvu atspalviu.
‘Glauca’ – viena seniausiai Lietuvoje auginamų veislių. Auga palyginti greitai, per dešimt metų užauga iki 3 m. Laja stati, šakos auga kiek pakrikai. Spygliukai standūs, sukti, dvispalviai – sidabriniai mėlyni iš apačios ir balsvai mėlyni iš viršaus.
‘Tempelhof’ – taisyklingos piramidės formos medelis trumpu storu kamienu ir tamsiais, sidabro mėlynumo spygliais. Per 10 metų užauga apie 2,5 m aukštį ir 1,5 m į plotį.
‘Fukai’ laja piramidės formos, retoka (galima sutankinti genint). Šakutės apaugusios trumpais, gelsvai dryžuotais spygliais. Saulėje jie ryškesni, nuo kreminių iki sviesto geltonumo, nedideliame pavėsyje išblykšta iki beveik baltų. Išvesta Švedijoje. Auga lėtai, per dešimt metų užauga 1–1,5 m aukščio ir pusė tiek pločio.
Retsykiais medelynuose pasitaiko ir „drakono akis“ – smulkiažiedė pušis ‘Oculus–draconis’ (sin. ‘Ogon–janome’). Auga kaip platus kūgis, spygliukai marginti geltonai ir sudaro vadinamąjį drakono akies efektą. Genima sutankėja, galima suformuoti rutulį ar platų kūgį. Per dešimt metų užauga iki 3 m aukščio ir 2 m pločio. Šis kultivaras dažnai painiojamos su to paties pavadinimo gausiažiede pušimi (Pinus densiflora). Jeigu susipainiojome, suskaičiuokime spyglius. Jeigu pluoštelyje po penkis, priešais – smulkiažiedė pušis.
Reta, bet labai įspūdinga ‘Tanima–no–yuki’ pušis. Išvertus iš japonų kalbos jos pavadinimas reiškia „sniegas slėnyje“. Tai kompaktiškas, labai lėtai augantis kultivaras baltai mėlynais spygliais. Balta viršutinė spyglių pusė, o ūglių viršūnėse jie ir visai balti, todėl atrodo lyg augalas būtų apsnigtas. Šakutės trumpos, laja palyginti tanki. Per dešimt metų užauga apie 70 cm į aukštį ir plotį. Labai dažnai skiepijami į aukštus kamienus.
‘Himeko Janome’ spygliai melsvai žali, gausiai marginti auksu. Ši pušis panaši į ‘Oculus–draconis’, bet ryškesnių spalvų ir auga dvigubai mažesnė. Auksas ypač išryškėja pavasarį, kai pasirodo nauji ūgliai.
‘Iseli’ – miniatiūrinis augalas labai trumpais, pusmėnulio formos pilkšvai žaliais spygliais. Per metus paauga vos 1 cm.
Užsienyje labai populiari ‘Goldylocks’ arba ‘Tenysu–kazu’ smulkiažiedė pušis. Laja plačios piramidės formos, šakos išssidėsčiusios netaisyklingai. Spygliai šiek tiek sukasi, žali su kreminiu atspalviu, o žiemą melsvai žali su aukso potėpiais. Įdomu tai, kad nauji ūgliai auga visiškai geltoni. Gražiausiai ši pušis atrodo saulėtoje vietoje, bet pavasarį ir karštą vasarą gali apsvilti. Per 10 metų užauga apie 80 cm aukščio ir panašiai tiek pločio.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
