Per pirmąją gyvenimo valandą mažylis išgyvena 9 etapus, kurie yra svarbūs fiziologiniam, psichologiniam ir emociniam vystymuisi. Straipsnyje rasite išsamų kiekvieno etapo aprašymą ir sužinosite, ką reiškia kengūros metodas ir kodėl rekomenduojama jį taikyti.

Atlikti tyrimai rodo, jog geriausiai prie naujos aplinkos naujagimis prisitaiko tada, kai po gimdymo taikomas kengūros metodas, dar žinomas kaip kontaktas „oda prie odos“ (angl. skin to skin). Naujagimis paguldomas mamai ant nuogos krūtinės ir jie abu uždengiami viena antklode. Šis metodas padeda mažyliui atsigauti po gimimo metu patirto emocinio streso: jis gauna šilumos, nusiramina, ima jaustis saugiai.

1 fazė – kūdikio verksmas, šauksmas. Tai savitas aukšto dažnio riksmas. Stiprus, rėksmingas šauksmas reikalingas plaučių išsipūtimui. Šio etapo metu plaučiai pirmą kartą gyvenime prisipildo oro. Taip pat šioje fazėje gydytojas neonatologas turi kuo greičiau įvertinti vaikelio būklę ir paguldyti jį mamai ant krūtinės.

Ką tik gimęs mažylis patiria didelį stresą dėl temperatūros pasikeitimo. Gimdos aplinkos ir išorinio pasaulio temperatūros gali skirtis net iki 20 °C! Nesunku įsivaizduoti, kaip būtų šalta žiemos metu išėjus į lauką be drabužių, ar ne?

2 fazė – atsipalaidavimas. Po riksmo, sveikinančio naująjį pasaulį, ateina atsipalaidavimo akimirka. Šiuo metu naujagimis nejuda, neatlieka burnytės judesių, atsipalaiduoja rankytės ir kojytės. Pirmasis verkimas pareikalauja labai daug jėgų, todėl po kelias sekundes ar minutes trukusio rėkimo naujagimis jaučiasi visiškai išsekęs ir jam būtina atgauti jėgas. Šioje fazėje mažylis dažniausiai jau guli mamytei ant krūtinės. Mamos kūno temperatūra ir juos abu supanti antklodė mažylį sušildo ir saugo nuo šilumos netekimo.

Pirmas poilsis vaikeliui dažniausiai reikalingas praėjus 2 min. po gimimo. Metodas „oda prie odos“ naudingas ir mamai. Kai kūdikis uždedamas jai ant krūtinės, prasideda priešpienio gamybos skatinimas. Priešpienis skatina tikrojo pieno gamybą ir taip motinos organizmas ruošiamas vaikelio maitinimui. Taip pat priešpienio gamyba skatina greitesnį gimdos susitraukimą ir sumažėjimą iki dydžio, buvusio prieš nėštumą.

3 fazė – nubudimas. Naujagimis atlieka nežymius judesius, stengiasi pajudinti galvytę, petukus. Bando atmerkti akytes. Šiais judesiais mažylis tyrinėja jį supančią aplinką, stengiasi suprasti staigius jos pokyčius. Ši fazė dažniausiai pasireiškia 3 minutę po gimimo.

4 fazė – aktyvumas. Apie 8 gyvenimo minutę prasideda aktyvumo fazė, kai naujagimį pamažu aplanko dar nepatirtas jausmas – alkis. Atsiranda burnytės judesiai, kyla čiulpimo refleksas. Mažylis jaučia stiprų instinktą ieškoti maisto.

5 fazė – poilsis. Kiekvieną naujo gyvenimo minutę mažylis sunkiai dirba, bandydamas prisitaikyti prie naujos aplinkos, atrasdamas mamytę ir tėvelį. Patyręs naujų išgyvenimų, naujagimis vėl privalo gerai pailsėti ir atgauti jėgas.

6 fazė – šliaužimas. Naujagimis lėtai, pailsėdamas, juda mamos krūties link. Įdomu tai, kad orientuotis, kurios kūno pusės link judėti, mažyliui padeda mamos širdies dūžiai. Širdies plakimas yra vienintelis jam pažįstamas garsas naujoje aplinkoje. Garsas, kurį naujagimis girdėjo 9 mėnesius, ramina ir primena, kad mama, nešiojusi jį visus 9 mėnesius, yra šalia. Mažylis jaučia norą judėti vienintelio jam atpažįstamo garso link.

Moters kūno sandara ir ypatumai šiuo atveju yra labai specifiški ir nepamainomi. Naujagimis, lėtai šliauždamas širdies plakimo link, atranda krūtį ir siekia spenelio. Priartėjęs prie spenelio, jis ima jausti pieno kvapą ir jo alkio jausmas sustiprėja. Dėl šios priežasties beveik visi naujagimiai pradeda žįsti iš kairės krūties. Šioje vietoje yra aiškiausiai girdimi širdies dūžiai, mažylis nusiramina ir gali visą dėmesį skirti maisto atradimui. Dažniausiai ši fazė prasideda apie 35 min. po gimimo.

7 fazė – susipažinimas. Šiek tiek apsipratęs prie naujo pasaulio, mažylis artimiau susipažįsta su mama, tėčiu. Mamą jis tyrinėja liesdamas odą, uosdamas jos kvapą, jausdamas širdies plakimą, kūno šilumą. Labai naudinga užuosti ir tėčio odos kvapą bei išgirsti jo širdies dūžius. Todėl rekomenduojama, kad kengūros metodą taikytų ir tėtis. Taip formuojamas emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko.

Tyrimai rodo, kad tėvai, kuriems buvo pritaikytas kengūros metodas, vėliau jaučia stipresnį ryšį su savo atžala, tampa atidesni vaiko poreikiams, labiau įsitraukia į auginimo ir auklėjimo procesus. Ši fazė prasideda apie 45 min. po gimimo ir trunka apie 20 min.

8 fazė – žindymas. Mažylis pirmą kartą užvalgo. Jis yra ramus, pailsėjęs, susipažinęs su jį supančia aplinka. Tik saugiai besijaučiantis naujagimis ims žįsti krūtį. Pirmoji tokia patirtis prasideda praėjus 1 valandai po gimimo. Jeigu mamai gimdymo metu buvo taikytas nuskausminimas, vaikelio pratinimasis prie naujos aplinkos gali užtrukti ir žindymo fazė gali ateiti vėliau.

Motinos pienas labai reikalingas silpnam ir pažeidžiamam naujagimiui. Jame yra idealiai subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir vandens kiekis. Mamos pieno baltymuose yra imunoglobulinų, labai reikalingų kovojant prieš infekcijas. Kuo anksčiau pradedama maitinti motinos pienu, tuo greičiau įvyksta naujagimio adaptacija aplinkoje, didinamas jauno organizmo atsparumas infekcijoms. Ankstyvas maitinimas krūtimi turi įtakos vystantis imuninei sistemai. Taip pat maitinimas suartina motiną ir vaiką emociškai, gerėja pieno gamyba, greičiau stabilizuojasi moters hormonų veikla. Naujagimiui ir mamai didėja laimės hormono – oksitocino – gamyba ir išskyrimas.

9 fazė – miegas. Tai paskutinė fazė. Vaikelis, o dažnai ir mama, praėjus pirmai valandai po gimdymo, užmiega. Naujagimiai dažniausiai miega 1–2 valandas.

Šioms 9 fazėms pasibaigus, naujagimis gali būti atskirtas nuo mamos profilaktiniam ištyrimui.

Straipsnyje pateiktos minutės – tai apskaičiuotas vidurkis, todėl kiekvieno naujagimio pirmosios valandos fazių laikas gali būti skirtingas. Yra atliktos kelios studijos, kurių metu išsiaiškinta, jog mažyliai, pirmąją valandą praleidę ant motinos krūtinės, greičiau išmoko taisyklingai žįsti, geriau maitinosi, o motinos turėjo mažiau sveikatos sutrikimų, kilusių dėl maitinimo (spenelio sukandimų, krūties uždegimų, pieno gamybos problemų). Taigi, nesunku įsitinkinti, kad naujagimio pirma valanda, praleista ant mamos krūtinės, yra labai svarbi.

Dar šis tas apie kengūros metodą...

Kengūros metodas naudingas ir naujagimiui, ir jo tėveliams. Dažnai rekomenduojama metodą taikyti ir namuose (tiek mama, tiek tėtis turėtų kūdikį glausti prie nuogos krūtinės). Šis metodas gali būti taikomas visiems naujagimiams, nepriklausomai nuo gimimo savaičių, išnešiotumo laiko, mažylio svorio ar įgimtų ligų.

Kengūros metodo privalumai

Šiluma. Įrodyta, kad geriausiai kūną šildo kitas kūnas.
Ramina naujagimį, stiprina vaiko ir tėvų emocinį ryšį.
Naujagimis gali girdėti mamos širdies plakimą, kuris leidžia mažyliui jaustis saugiai.
Normalizuoja kūdikio širdies ir kvėpavimo dažnį.
Skatina pieno gamybą mamos organizme.