Bet koks žmogus negali imti šautuvo į rankas ir išeiti į mišką. Ne vienerius metus reikia praleisti su medžiotojais, žinoti medžioklės tradicijas, kultūrą ir pažinti bei gerbti gamtą. Tuo įsitikinęs ir medžiotojas selekcininkas Rimas Granskis.
„Turi žinoti viską, turi gyventi miške ir pažinoti jį, jei nori medžioti“, – sakė jis.
Selekcinininkas yra lyg aukštesnis medžiotojo rangas. Pasikėlus kvalifikaciją ir gavus leidimus, medžiotojas gali žvalgytis ir į tauresnį laimikį. Tačiau su šia privilegija atitenka ir didelė atsakomybė.
„Nueini į mišką, dairaisi kokie žvėris vaikšto, iš patinų ragų sprendi apie jų sveikatą. Būna, kad stirninams išauga nesimetriški ar net trys ragai. Kalbant apie kanopinius gyvūnus, tai selekcija vykdoma, kad rujos metu liktų kuo sveikesnė banda ir nebūtų išsigimimų. Taip pat nepaliekame sužeistų žvėrių, jei matai, kad jis nukentėjo brakonieriaus kilpoje ar panašiai“, – pasakojo medžiotojas.
R. Granskio būrelio plotuose nėra daug miškų ir jo pagrindiniai medžiojami gyvūnai yra kiškiai, lapės. Praeina ir briedžiai bei elniai, tačiau jie jų nemedžioja, tačiau ir pievose medžiotojai atlieka gamtai svarbių darbų.
„Pasiutligę platina usūriniai šunys ir lapės. Aš gyvenu vienkiemyje, tai jos ateina iki pat mano namų. Gali susipjauti ir su šunimis, o šie perduoti ligą žmonėms. Ar lapė serga, jau galima pasakyti ir iš išvaizdos“, – kalbėjo R. Granskis.
Rykštė gamtai visais laikais buvo brakonieriai. Šie nesivargina žiūrėti, ar tikrai reikia nušauti žvėrį. Sveiki ir jauni patinai, kurie gali sustiprinti kaimenes, dėl įspūdingų ragų dažnai krenta nuo jų rankos. Biologinei įvairovei daroma smarki žala. Didžiules kančias patiria gyvūnai brakonierių kilpose. Medžiotojai padeda susitvarkyti ir su jais.
„Senais laikais paprasti medžiotojai galėdavo medžioti tik savaitgaliais. Brakonieriams likdavo visos kitos dienos. Yra regionų, kur miškai yra didžiuliai ir inspektoriams sunku viską sužiūrėti, o medžiotojas brakonierių gali užtikti bet kada. Medžiotojai tikrai nėra gerai nusiteikę brakonierių atžvilgiu“, – kalbėjo jis.
Medžiotojas atskleidė ir brakonierių taktiką.
„Brakonierius labiausiai vilioja stirnos. Jos sveria po 60-70 kg ir jas gali parsinešti. Nusišauk elnią, nusišauk briedį ir be traktoriaus laimikio neparveši. Taip pat medžioja šernus su šunimis. Kuo didesnis miškas, tuo sunkiau sugauti brakonierių. Jis vienoje vietoje gali paslėpti šautuvą, kitoje mėsą“, – pasakojo R. Granskis.
Paprastai medžiotojai ginklo be reikalo nekelia. Reikia pasverti, ar tikrai žvėrį reikia sumedžioti. Vis dėlto, šiandien tiek gamtai, tiek medžiotojams sunkus laikas. Siaučiant labai pavojingam šernų marui, reikia imtis drastiškų priemonių šių gyvūnų populiacijos kontrolei.
„Šiandien mūsų Alytaus regionas įeina į šernų maro zoną ir čia jų turi nelikti. Anksčiau jų medžioklė būdavo griežtai reguliuojama. Kiaulingų patelių ir jauniklių negalima buvo medžioti. Dabar visus turime išmedžioti“, – sakė medžiotojas.