“Tokį įspūdingą reginį mačiau pirmą kartą, - sakė vienintelė grupės moteris telšiškė 51-rių Zita Urbonienė, su naro kostiumu išbandžiusi daugybę Lietuvos ežerų, ir po ledu nerianti ne pirmą kartą. – Viduržiemiu gyvybės po ledu paprastai nebūna, nes žuvims per šalta. Keletą kartų teko matyti pavienius vėžiagyvius, bet panerti į didžiulį būrį mažyčių vėžiagyvių, neteko. Tai – neapsakomas jausmas”. Ponia Zita Naujuosius metus Platelių ežero dugne sutinka antrą kartą ir anot jos, šių metų Naujametinė naktis paliks neišdildomą įspūdį.
Šoniplaukos antroje žiemos pusėje pradeda burtis į didelius pulkus ir rengtis tuoktuvėms. Tada šių vėžiagvių būriai zuja tiesiog po ledu ir žuvims tampa viliojančiu grobiu.
“Įprasta smulkius vėžiagyvius – dažniausiai krevetes - sutikti šiltose jūrose, tačiau pamatyti juos mūsų vandenyse, reikia pasiryžti gana ekstremaliam nėrimui. Nardymas po ledu yra vienas techniškai ir psichologiškai sudėtingiausių, - sako “Nardymo akademijos” vadovas ir instruktorius Andrius Albrikas. - Nuostabu, kad po daugybės nardymo metų vis pamatai kažką netikėta”.
Šiuo metu Platelių ežerą kausto plonas ledas, dėl ko narams pasiekti eketę su įranga buvo išties sudėtinga – reikėjo judėti pavieniui ir atsargiai. “Matomumas vandenyje siekė daugiau nei 12 metrų – tai bene pagrindinė priežastis, dėl ko narai ryžtasi nerti žiemą. Tokio skaidrumo ir matomumo šiltuoju metų laiku nebūna. Tikimės, kad kitąmet mūsų būrys bus gausesnis”, - sako A. Albrikas.
