Vilniaus apygardos teismas antradienį paskelbė, kad S. Rachinšteiną pripažįsta kaltu – jis su savo bendrais sukčiavimo būdu bandė užvaldyti 1,644 mln. Lt PVM, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 1,644 mln. Lt. Visi šie pinigai dabar jau grįš į biudžetą.
S. Rachinšteinui, kuris net neatvyko išklausyti nuosprendžio, teismas skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti ir dar keli S. Rachinšteino bendrai: Anatolijui Matiažui ir Genei Petkuvienei teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, Birutei Panavienei ir Arturui Baliejevui – 1 m. 8 mėn., Daliai Varanavičienei ir Narimantui Šimeliui – 1 m. 6 mėn.
Andžejui Račiūnui baudžiamoji byla nutraukta suėjus įstatyme numatytiems penkerių ir aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.
Švelnesnių bausmių nei laisvės atėmimas teismas nuteistiesiems esą negalėjo skirti.
Teismas bylą dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.
Nuosprendis S. Rachinšteinui ir kitiems anksčiau išteisintiems asmenims buvo paskelbtas likus vienai dienai iki senaties termino pradžios – jeigu savo žodį teisėjai būtų tarę po sausio 1 d., skandalingojo verslininko nuteisti nebūtų galima.
Net 327 lapuose surašytas nuosprendis komplikavo S. Rachinšteino padėtį – tyrėjai šiuo metu aiškinasi ir milijoninės sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą.
Baudžiamąją bylą dėl PVM grobstymo išnagrinėjusios trijų teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė pažymėjo, kad įvertinus visus įrodymus buvo padaryta išvada, jog pasitvirtino kaltinamiesiems pateikti teisminio nagrinėjimo metu pateikti kaltinimai.
„Teismas nustatė, kad buvo organizuota grupė, ji veikė pagal gana sudėtingą veiklos mechanizmą, taip pat pagal nusistovėjusius santykius tarp kaltinamųjų, jų darbovietes, kurios buvo susijusios“, - teisėja taip pat pabrėžė, kad nuteistieji buvo įvaldę gana sudėtingą sukčiavimo mechanizmą ir veikė gana ilgą laiką.
Prokuroras V. Kukaitis: valstybei turėtų atitekti 2 mln. Lt
„Procesas, kuris užtruko beveik dešimt metų ir šiandien paskelbtas nuosprendis rodo, kad teisingumas šioje byloje yra įvykdytas, asmenys, kurie buvo kaltinti organizuotu sukčiavimu, pripažinti kaltais, – po nuosprendžio paskelbimo džiaugėsi prokuroras Vytautas Kukaitis. – Nuosprendis įsiteisėjo, todėl valstybei šioje byloje turėtų atitekti 2 mln. Lt.“
Prokuroro teigimu, nuteistiesiems skirtos „pakankamai adekvačios laisvės atėmimo bausmės“.
„Teismas atliko milžinišką darbą – apeliacinėje instancijoje, pakeitus kaltinimus, reikėjo betarpiškai ištirti daug dokumentų, jų kiekis viršijo 22 tūkst., – sakė V. Kukaitis. – Šioje byloje Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prokuroras gali būti aktyvus ir apeliacinėje instancijoje, todėl pakeitus kaltinimus iš esmės skirtingus faktinėmis aplinkybėmis nei buvo pirmoje instancijoje, teismas privalėjo naujai ištirti pateiktus duomenis ir juos vertino kaip įrodymus. Tai yra precedentas.“
Pasak jo, organizuota grupė veikė pagal gana sudėtingą mechanizmą. „Viskas buvo atlikta nepriekaištingai, vienintelis dalykas, ko nespėta padaryti dar 2005 m., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai nebuvo sugebėta sunaikinti visų buhalterinės veiklos dokumentų, ir jų radimo vieta leido betarpiškai atsukti visą mechanizmą ir įrodinėti veiklą iš pirminių dokumentų, kas ir sudarė didžiausią sudėtingumą įrodinėjimo procese“, – pabrėžė prokuroras.
Jo teigimu, nuteistieji steigė fiktyvias bendroves ir fiksuodami nebūtas ūkines operacijas, iš valstybės susigrąžindavo PVM.
Pinigus spėjo areštuoti
S. Rachinšteiną ir kitus kartu su juo teisiamus septynis asmenis anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo išteisinęs, tačiau byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras V. Kukaitis turtuoliui ir jo bendrams pateikė naujus kaltinimus, kuriuose suformulavo kiekvieno kaltinamojo vaidmenį sukčiavime, konkretizavo kiekvieną sąskaitą-faktūrą ir joje nurodytas sumas.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai buvo išsiaiškinę, kad S. Rachinšteinas į įmonės kasą įnešė 15,7 mln. Lt, iš kurių dalis lėšų buvo panaudota galimai nusikalstamai veikai įvykdyti – sukčiavimui mokesčių srityje.
Anksčiau prokurorai buvo skelbę, jog S. Rachinšteinas buvo kaltinamas tuo, kad būdamas bendrovės „Serneta” akcininko Fimos Rachinšteino įgaliotuoju asmeniu, nuo 2000-ųjų rugpjūčio iki 2004-ųjų pabaigos, veikdamas organizuotoje grupėje, turėdamas vieningą nusikalstamą sumanymą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą sukčiaujant mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, koordinuodamas organizuotos grupės narių veiksmus, paskirstydamas jų vaidmenis, siekdamas suklaidinti mokesčius skaičiuojančias valstybines institucijas, skirtingais laikotarpiais keisdamas bendrovių statytinius direktorius bei buhalterius, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą bei apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavo ir vykdė didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė nustatę, kad S. Rachinšteinas nurodė apgaulingai organizuoti ir tvarkyti bendrovių „Serneta”, „Acumen”, „Sparteka”, „Lavanija”, „Vanteras”, „Šeškinės Širvinta”, „Vilniaus vaivorykštė” ir „Saturnas” buhalterinę apskaitą.
Pasak prokurorų, buhalteriniuose dokumentuose buvo pateiktos žinomai melagingos ūkinės operacijos – realiai neįvykusios tariamos prekių ir paslaugų pirkimo operacijos, dėl ko „Serneta”, „Acumen” ir „Sparteka” buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje apgaule neteisėtai buvo išskirtos pirkimo PVM sumos bei sąnaudos, mažinančios apmokestinamąjį pelną, po ko šios piniginės lėšos žinomai suklastotų dokumentų pagalba, neteisėtai buvo išgrynintos iš įmonių kasos.
Įtariama, kad pinigai buvo perduoti S. Rachinšteinui.
Galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti pareigūnai buvo areštavę daugiau kaip 1,5 mln. Lt.
Gresia nauji nemalonumai
Kovo pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) po ilgalaikės žvalgybos atskleidė milijoninę sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą – šiuo metu atliekamas tyrimas dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.
Įtariama, kad grupuotei vadovavo i S.Rachinšteinas, jo namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.
Pasak FNTT pranešimo, išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta daugiau nei 3 mln. litų ES parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja. Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas.
Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų Europos Sąjungos lėšas.
Pasak pareigūnų, tyrimui reikšmingi dokumentai buvo rasti gerai užmaskuotose saugyklose. Kratų metų buvo aptikti ir kituose FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose svarbūs dokumentai, kurie piktybiškai nebuvo pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai, teigiant, kad jie yra prarasti. Šiuose tyrimuose įtariama, kad nesumokėjus mokesčių valstybei buvo padaryta milijoninė žala.
