„Ir dabar jau už kelių savaičių į mano gyvenimo duris pasibels 93-asis gimtadienis. Perbėgom apmąsčiau savo nueito gyvenimo kelio nesėkmes ir teigiamas puses, bendrai susumavau gėrį ir blogį. Viršenybę teikiu gėriui, su liūdesiu prisimindamas jaunystės draugus ir bendraamžius, kada kartu rinkomės išlikimo variantą ir jų pasirinkimas jiems buvo pražūtingas. Aš nugalėjęs visus sunkumus ir negandas dabar, gilioje senatvėje, kaip ir visą savo gyvenimą, jaučiuosi laimingas“.
Artėja naujieji. Palinkėčiau ir jums tokios laimės, sulaukus 93 m., bet vargiai, ar apsidžiaugtumėte. Beprasmis smurtas, geliantis Sibiro šaltis, vienas paskui kitą anapilin išeinantys artimiausieji, grūdai apibarstysi cukrumi vietoje deserto... Ir kaip, po šimts, tokiomis sąlygomis jaustis laimingam?!
„Iš patirties jau žinojau, kad bloga nuotaika gyvenimą sunkina, o gera taiso“, – rašo
Skaitau ir netikiu. Tiesiog va taip, paprastai? Galėčiau lažintis, kad pozityviosios psichologijos knygų šis žmogus neskaitė. Aš skaičiau, bet laimės varžytinėse su juo nesivaržyčiau – „prakiščiau“ garantuotai. Ir net pavydėti dėl to nėra kaip. Buvo akimirkų, kai gyvenimas ir mane aplamdė. Neklausiau: „kodėl man?“. O kodėl ne man?
Net ir pačiais „neskaniausiais“ momentais galvojau, kad esu optimistė, nepaliaujamai tikinti, kad viskas bus gerai. Dabar žiūriu į senolio užrašus ir suprantu, kad išties neturėjau galimybės patikrinti nei savo stiprybės, nei optimizmo. Net ir tada, kai išgyvenau skyrybas, darbo netektį, artimų žmonių praradimą, batus pirkau pagal kriterijų „gražūs“, valgiau šiltą maistą, turėjau stogą virš galvos ir man ant galvos nekrito lubų dumblas, sumišęs su blusomis.
Džiaugiuosi, kad man teko tokia lengva dalia, nes nesu tikra, ar su visomis psichologijos žiniomis ir gudrių seminarų atestatais pakelčiau sunkesnę. Didelė laimė turi savo kainą, matuojamą įveiktų sunkumų kupiūromis. Tad visiems drąsiems palinkėsiu gero spyrio į minkštąją. Jei jis taiklus ir laiku, būtinai nuspirs į kokią nors nuostabią vidinės stiprybės ir neribotų išteklių vietą. O kitiems – skanios kavos, sodriai nuklotos grietinėlės patalais (mmmmm...) ir linksmų plaučių žmonių šalia!
Net ir mažai dažnai yra tiek daug. Man asmeniškai šiuo momentu laimės per akis. Didesnės neprašau ir neįpirkčiau – per didelė kaina. O jūs? Su naujaisiais!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!