Viena tokių mokyklų – Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija. Tai vienintelė mieste bendrojo ugdymo įstaiga, kurioje integruotai nuo pirmos iki dvyliktos klasės gali mokytis mokiniai su fizine negalia, tad tėvams netenka jų vaikui baigus aštuonias ar dešimt klasių ieškoti kitos ugdymo įstaigos, kurioje vėl lauktų sudėtingas adaptacijos procesas. Gimnaziją jau baigė 5 mokiniai, kasdien į pamokas atvykdavę vežimėlyje, dar 5 mokosi šiuo metu.
„Vaiko su negalia tėvams labai svarbu rasti galimybę jam mokytis kartu su bendraamžiais, užmegzti draugiškus santykius, dalyvauti prasmingoje veikloje. Mūsų gimnazija laikosi nuostatos: mokinys su negalia – toks pat kaip sveikasis, jam nereikia nei sentimentalios užuojautos, nei perdėto gailestingumo. Čia jis yra išgirstas, suprastas ir priimtas toks, koks yra“, – sako gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė.
K. Paltaroko gimnazija visiškai pritaikyta mokytis neįgaliems vaikams: yra įvažiavimo pandusai, keltuvas, liftas, įrengtas tualetas vaikams su negalia, daugumoje kabinetų praplatintos durys. Kabinetuose pritaikomos sėdėjimo vietos – stalai, kėdės pagal poreikį sumažinamos arba paaukštinamos. Gimnazijoje dirba mokytojo padėjėjas, atsakingas už negalią turinčių mokinių mobilumą ir priežiūrą.
„Vaikams su negalia mokymasis gimnazijoje yra atvertos durys į normalų gyvenimą, kuriame jie gali jaustis pilnaverčiais bendruomenės nariais – mokytis, dalyvauti popamokinėje veikloje, renginiuose, išgyventi egzaminų nerimą, linksmintis įvairiose šventėse. Iškylančios problemos sprendžiamos kartu su mokiniu, jo šeima, kartu džiaugiamasi ir laimėjimais. Toks integracijos procesas nėra momentinis, jis tęsiasi visą laiką, kol mokinys mokosi gimnazijoje“, – teigia G. Gailiūnienė.
Direktorės teigimu, iš bendraamžių su negalia savo klasėse daug išmoksta ir kiti vaikai. Jie pamato, kad pasaulis yra labai įvairus, išmoksta atjausti, įgyja gerų patirčių ir įpročių.
„Lavindami vaikus su negalia pastebime, kokia dvasinė stiprybė glūdi kiekvieno jų sieloje. Jie jautresni, emocingesni, labiau pažeidžiami. Taip, jiems reikia daugiau dėmesio. Bet iš jų daug ir išmokstama – kantrybės, gebėjimo susikaupti, atsakingumo“, – teigia G. Gailiūnienė.
Ugdydama vaikus su judėjimo negalia, mokykla semiasi patirties ir iš užsienio. Mokyklos delegacija yra dalyvavusi Panevėžio ir Švedijos bendrame projekte „Žmonių su negali integracija“. Švedijoje įgyta patirtis sėkmingai pritaikoma ir Lietuvoje.
„Kokių nors apdovanojimų ar pagyrimų už savo veiklą nei esame gavę, nei labai prašome. Pats didžiausias apdovanojimas yra tai, kad negalią turintys mokiniai gimnazijoje pritampa, pralinksmėja, atsigauna. Vaikui su negalia galimybė būti pilnateisiu bendruomenės nariu pas mus nėra vien teorinė – ji reali ir patikrinta laiko. Tuo ir didžiuojamės“, – pabrėžia G. Gailiūnienė.
