Studijuodama savanoriauti negalėjau, pabaigus studijoms pradėjau labai intensyviai dirbti ir truputį primiršau savo šitą svajonę. Tačiau artėjant 24 gimtadieniui nusprendžiau, kad kuriam laikui gana būti suaugusia ir laikas dar pasimalti po pasaulį. Susisiekiau su „Socialiniu Veiksmu“ (siunčiančia organizacija Lietuvoje) ir jie man karts nuo karto persiųsdavo informaciją apie projektus, kurie ieško savanorių. Likus 2 dienoms iki gimtadienio gavau laišką apie projektą Graikijoje. Graikijai sentimentus jaučiu dar nuo „Erasmus“ laikų, todėl iškart jiems parašiau.
Atsakymą gavau per 15 min. Iš pradžių negalėjau patikėti, nes žinodama graikus, atsakymo nebūčiau tikėjusis porą savaičių. Ir po kelių dienų susirašinėjimo susitarėm, kad lapkričio mėnesį atvyksiu į Graikiją būti EVS savanore.
Gali būti, kad prieš tai buvę mano rašinėliai atrodo negatyvūs, bet taip yra tik todėl, kad piktus dalykus lengva aprašyti juokingai. Ir netvarkingi bučiokai yra visiška smulkmena palyginus su tuo, kad į darbą einu pajūriu, lauke +20 ir visą dieną šviečia saulė.
Vakar prieš miegą pagalvojau, kad labai sėkmingi metai buvo (Sicilija, Škotija, dabar Graikija) ir kad visai suprantu žmones, kurie pradėję keliauti nebegali sustoti. Tik keliaujant kiekviena diena, kiekviena minutė gali būti siurprizas. Ta būsena verčia įtempti smegenis ir raumenis ir kai žinai, kad vienoje vietoje nebūsi labai ilgai, nenori nieko praleisti, todėl sukiesi kaip vijurkas.
2014 11 10 Valiovaliovalio
Grįžus po „darbo“ nusprendžiau pradėti geru pavyzdžiu ir gerą valandą šveičiau virtuvę. Iš tiesų tai ne mano dabartinių bučiokų kaltė, kad mane ištiko toks šokas, šitas butas normaliai nevalytas turbūt nuo jo pastatymo. Pusantros valandos pasiniūniuojant pagal Beyonce po truputį pradėjo matytis tikrosios grindų spintelių spalvos.
Pagal mano lentelę šiandien mano eilė buvo tvarkyti virtuvę, kitiems – balkonas, svetainė, koridorius ir tūlikas/vonia. Kol baigiau tvarkytis, visi grįžo iš pajūrio, ir aš, taktiškai priminusi, kad šiandien tvarkymosi diena, pasiploviau.
Perėjau per visą miestą, apsipirkau ir po poros valandų grįžau drebančia širdimi, nežinodama, kas manęs laukia – ar karas, ar taika. Vos neišridenau ašaros, kai grįžus pamačiau švarias grindis, tuščias šiukšlines ir net raštelį ant vonios durų – „atsargiai šlapios grindys“ (...). Aš manau, kad šiandien laimėjo visi.
Tekstas – Agnės Gelžinytės tinklaraščio įrašai, kuriuose ji aprašo, kaip sekasi savanoriauti Graikijoje.