Visą savaitę internete ieškojau naujos draugužės. Tiesa, prieš Norikę pas mus 16 metų išgyveno tokia kudliukė Lotutė, kaimyno rasta prie Kauno klinikų ir mūsų sūnums padovanota. Taigi, kaip supratote, šuniukai mūsų šeimynai yra geriausi draugai ir be jų mes negalime.
Vis žiūrinėjau prieglaudos „Penkta koja“ skelbimus, kol internete pamačiau Smilgelės nuotrauką, tokią liūdną liūdną. Nieko nelaukus, kitą dieną gerb. Agnės šunytė buvo atvežta pas mus į Aukštuosius Šančius. O ji juk buvo net du kartus išduota. Vasarą ji buvo rasta stovykloje valkataujanti, tada ją priglaudė šeima, surado namučius ir atrodė, kad pagaliau Smilga gyvens laimingai ir ilgai. Tačiau prieglauda sulaukė skambučio: skambinę žmonės paprašė pasiimti šią šunytę, nes išvažiuoja į užsienį. Taigi buvo surasti nauji globėjai Vilniuje. Smilgą priglaudė moteris, radusi ją stovykloje.
Smilga jau buvo sterilizuota, paskiepyta kompleksiniu skiepu ir šį kartą buvo ieškota tokių namų, kurie būtų paskutiniai. Mums atrodo, kad ji tokius ir rado.
Iš pradžių visko buvo: buvo pabėgusi prie „Rimi“ parduotuvės, vaikėmės po visą rajoną, aš pro ašaras kelio nemačiau, sakau, viena prieš savaitę žuvo, o ir kitos neišsaugojau. Bet gerai, kad ji labai mėgsta važiuoti automobiliu, tai vyrui pašaukus, ji tuoj pat atlėkė ir kaip niekur nieko susirangė ant galinės sėdynės. Grįžus į namus, vos lifte neįstrigo, dar ir sodyboje buvo pabėgusi, tai tuos pirmus metus mes ją laikėme pririštą, bet ji galėdavo apeiti visą mūsų pievą.
Na, o dabar kuo puikiausiai laisva prižiūri sodybą, nes visi mūsų savaitgaliai ir vasaros ten, Vosbutuose. Labiausiai saugome ją nuo kačių, nes jų siaubingai nemėgsta. Turime vienintelę bėdelę – Smilga labai šeriasi, esame ir specialias šukas parsisiuntę iš Vilniaus. Bet vis tiek visa mūsų šeimyna labai myli ją, vyresnioji anūkė ją net sese vadina, nes labai sutaria Smilgutė su visais vaikais, labai gera ir paslaugi yra visiems. Man po dantų implantų operacijos net savo žaisliuką kišo po pagalve, kad neliūdėčiau, kad su ja pažaisčiau.
Smilgutei jau ketveri metukai, o pas mus ji atkeliavo prieš 3 metus, vardo nekeitėme, nes labai gražus ir šis. Į lauką visados vedame 4 kartus, rytais niekados nežadina, tik jei kas nors jai negero nutinka. Sodyboje nuolatos dienomis laksto po lauką, kartais dar ir tvenkinyje išsimaudo, juokiamės, kad turbūt nori karpių pasigauti, nes auginame truputį.
Startuoja projektas „neBrisius.lt“, ir Tu gali būti jo dalimi! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!
Beje, tapti projekto partneriais siūlyta ir gyvūnų globos prieglaudoms, tačiau joms gerosios praktikos sklaida nepasirodė svarbi.
Norinčius tapti projekto dalimi – pasidalinti istorija apie pasikeitusį gyvūnų gyvenimą patekus į Jūsų namus – prašome užpildyti anketą, ir mes su Jumis susisieksime.
Laimingų istorijų dalyviai (šeimininkai su augintiniais) bus fotografuojami penkiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Mažeikiuose.
Taip pat prašome atsiliepti fotografus ir žmones iš kitų miestų, norinčius ir galinčius prisidėti prie projekto įgyvendinimo – fotografuoti arba padėti rengiant fotosesijas.
Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.