Tai jiems gali kainuoti ne vieną šimtą litų, nes jeigu įmonė nebuvo įsteigta internetu, keičiant įstatus reikia kreiptis į notarus.
„Mes siūlėme, kad šitos paslaugos būtų teikiamos už simbolinį 1 litą viską sutvarkant internetu, nes daug įmonių turi elektroninį parašą. To dar nepadarė, bet tam yra dveji metai. Nes jeigu reikės eiti per notarus, pinigai bus didžiuliai“, - DELFI sakė Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Pasak jos, šia tema Ūkio ministerijoje vyko vienas posėdis, bet kol kas įstatymai išimčių imant mokestį už šią paslaugą nenumato.
Pašnekovė prievolėje įmonėms pasikeisti įstatus mato ir teigiamą dalyką – paaiškės, kiek Lietuvoje yra realiai veiklos nevykdančių įmonių.
Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė, kad dokumentus koreguoti reikės toms įmonėms, kurių įstatuose nurodomos sumos litais.
„Šiuo metu dalies įmonių steigimo dokumentuose yra nurodyti įvairūs piniginiai dydžiai, pavyzdžiui, įstatinio kapitalo dydis, akcijų vertė, pajinių įnašų vertė yra nurodyti litais. Kadangi pereiname prie kitos nacionalinės valiutos tai atitinkamai Seimas priėmė sprendimą, kaip turi būti pakeisti įmonių dokumentai, kuriuose nurodomi litai“, - DELFI komentavo jis.
Kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės savo įstatinius dokumentus turi pakeisti ir pateikti Juridinių asmenų registrui iki kitų metų pabaigos, o akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, Europos bendrovės tam turi dvejus metus – iki 2016 m. pabaigos.
Pakeistų juridinių dokumentų įregistravimas visoms įmonės Registrų centre kainuoja 92 Lt. Šiuo metu Vyriausybei yra pateiktas pasiūlymas iš tų įmonių, kurios yra įregistruotos internetu ir savo duomenis pateiks internetu, imti trečdaliu mažesnį mokestį.
Taip pat internetu įsteigtos įmonės sutaupys, nes joms nereikės naudotis notarų paslaugomis, kurios kainuojat kelis šimtus litų. Įmones internetu Lietuvoje galima steigti nuo 2010 m.
A. Petrošius neturi tikslių duomenų, kokia dalis įmonių Lietuvoje yra įsteigta internetu.
„Apibendrinant pastarųjų dvejų metų statistiką, daugiau nei 60 proc. uždarųjų akcinių bendrovių ir gerokai daugiau nei du trečdaliai mažųjų bendrijų įsteigiama internetu“, - teigė jis.
Lietuvos notarų rūmų atstovas ryšiams su visuomene Aleksandras Matonis DELFI sakė, kad dėl galimo įmonių antplūdžio notarai nenuogąstauja.
„Įmonių steigiamųjų dokumentų pakeitimai – notarų „duona kasdienė“, tai notarinis veiksmas, kurį notarai išmano ir nuolat atlieka. Nemanytume, kad įstatinio kapitalo išraiškos keitimas sukeltų kokių nors nesklandumų notarų darbe“, - komentavo jis.
Už įmonės pakeisto steigimo dokumento naujos redakcijos patvirtinimą, kai nekeičiamas kapitalo dydis, imamas 250-500 litų (72,41–144,81 eurų) notaro atlyginimas.
