– Mokote vaikus dainavimo meno, dalyvaujate televizijos projekte, dainuojate renginiuose… Kuri veikla jums, kaip asmenybei, vertingiausia?
– Tai yra mano gyvenimo būdas. Esu laiminga, kad mokau dainavimo technikos, kad dalyvauju projektuose. Tiesą sakant, esu įdomi publikai, matyt, dėl to mane ir kviečia. Nebijau būti savimi, būti tokia, kokia esu iš tikrųjų. Aš drąsi, linksma, trykštanti gyvenimo džiaugsmu ir net po visų nuoskaudų – vis dar laiminga.
– Regis, daug keliaujate, ar savo namais vis dar laikote Lietuvą?
– Taip, nors ir labai skaudžiai nukentėjau per savo drąsą, tačiau Lietuva man liko namais. Nors ir Anglijoje labai patinka. Žmonės čia – puikūs. Be abejo, visose šalyse gausu įvairovės, tačiau gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas. Jame visada atsiranda nuoširdžių žmonių.
– Londone gyvenančių lietuvių vaikus taip pat mokote, kodėl pasirinkote šios šalies imigrantus?
– Taip jau susiklostė, kad dizainerė Daiva Mikuckienė mane padrąsino. Sako – tiek lietuvių čia, pamėgink… Ir jai padedant, atsidūriau Londone. O mokiniai patys mane susirado. Šiuo metu daugiausia mano mokinių – lietuviai nuo 4 metų iki garbingo amžiaus. Puikiai dirbantys ir dainuojantys.
– Ne paslaptis, kad neseniai praradote daugybę pinigų, kaip pradėjote viską iš pradžių?
– Žinote, tą minutę, kai praradau, išmokau suvokti, kad ne tai svarbiausia gyvenime. Tiek pinigų, kiek netekau, neuždirbsiu per visą likusį gyvenimą. Galų gale, į grabą vistiek nebūčiau jų nusinešusi.
– Kaip manote, ar Anglijoje gyvenantys lietuviai labai skiriasi nuo likusių Lietuvoje?
– Na, lietuviai ir lieka lietuviais… Bet aš juos myliu. Tokius, kokie jie yra. Jūs ir pati puikiai žinote, kad nesvarbu, kur gyvensi – Lietuvoje ar Anglijoje, visi ir visur susiduria su sunkumais.
– Šiemet per Kalėdas jūsų mokiniai pasirodys lietuviškos mugės scenoje, per Naujuosius metus koncertuosite pati. Ar tiesa, kad dainininkams pats darbymetis – švenčių laikotarpis?
– Tiesa, pats darbymetis. Nors mes pasirodymus rengiame ir kitais metų laikas, ir ne per šventes. Įvairiomis progomis. Šiuo metu tariamės dėl Londone vyksiančios Kaziuko mugės, dainuosime ir ten.
– Neabejoju, kad jus atpažįsta Lietuvos gatvėse, o Anglijoje dar išvengiate dėmesio?
– Taip, atpažįsta. Nutinka linksmų istorijų. Pavyzdžiui, „Westfielde“ pavargusi gulėjau ant sofkių ir matau – lietuvis ima telefoną, skambina ir sako: „Žiūrėk, žiūrėk, Bilevičiūtė voliojasi“. (juokiasi, aut. past.). Arba einu gatve, girdžiu nuo stogo kažkas rėkia: „Daina, Daina!“. O šiaip, dažnai sveikinasi, šypsosi praeidami, kiti – nustemba pamatę.
– Kaip pasirenkate savo mokinius, ką turėtų žinoti tėvai prieš vaikus atvesdami jums?
– Įvairiai. Pirma jie ateina į konsultaciją. Išsiaiškiname ar „turi klausą“. Jei turi muzikinę klausą, tada aiškinu, kas yra vokalinė klausa. Vaikams ir jauniems žmonėms šiais laikais labai daug galimybių. Jie gali keliauti po visą pasaulį, dalyvaudami įvairiuose projektuose. Aš atstovauju kompanijai „Artproducionecompany“ ir padedu mokiniams patekti į projektus. Dabar yra daug galimybių pasirodyti scenoje ir, be abejo, pasiekti gerų rezultatų.
– Dalyvaujate projekte „Muzikinė kaukė“, kas sudėtingiausia tokiame šou?
– Dalyvavimas šiame projekte – labai įdomi ir naudinga veikla. Ten svarbiau ne balsas, o gebėjimas persikūnyti. Beje, net 6 kartus šou įkūnijau vyrus. Tai buvo sunkiausios užduotys. Būti vyru – labai nelengva, pradedant balsu, baigiant išvaizda… Patikėkite.
– Šou pasaulį eiliniai žmonės mato lyg per stiklą, o koks tikrasis garsenybių gyvenimas?
– Jis toks pat normalus, kaip ir kitų. Lygiai taip pat mes verkiame, valgome ir gyvename. Skirtumas tik tas, kad vos keli artimiausi žmonės apie mus viską žino. Žino, kas tikra, o kas išgalvota. Kas vyko ir ko nebuvo… Patys gerbėjai mus sureikšmina, o tada „priburia“ visokių istorijų, kokie mes esame…
– Spauda mirga apie tai, kaip ieškote vyro, kitos garsenybės asmeninį gyvenimą slepia. Kodėl jūs nesibaiminate viešumo?
– Na todėl, kad jūs patys skelbiate tai, kas mano. Kas – asmeniška. Ateis laikas, sužinosite viską, kad ir mano vestuvių datą. Na, turiu tų gerbėjų, dėl to visur ir skamba. Tačiau, kaip ir kiekviena moteris, aš myliu tą vienintelį!
