„Mirties mašinos“ Lietuvos keliuose: kada ištrūksime iš užburto taupymo rato?

Avarijose automobiliai lūžta į dvi ar tris dalis, žmonės žūsta arba sunkiai sužalojami net ir iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodančiuose eismo įvykiuose. Tai – Lietuvos kelių realybė, kur važinėja iš kelių gabalų sulipdytos ar atmestinai po ankstesnių avarijų suremontuotos „mirties mašinos“.

Tai yra pasekmė visos sistemos, egzistuojančios Lietuvoje. Vairuotojai nori kuo mažiau išleisti pirkdami automobilį, tad jiems „į pagalbą“ ateina apsukrūs pardavėjai, antram gyvenimui prikėlę daužtas mašinas. Kas nutinka, kad toks „pigesnis“ automobilis patenka į eismo įvykį? Jį vėl reikia remontuoti ir žinoma – vėl kaip įmanoma pigiau.

Taip sukasi užburtas ratas, į kurį įtraukti visi – vairuotojai, automobilių pardavėjai, remontininkai ir draudikai. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad būtent pastarieji, t.y. draudimo kompanijų atstovai, turėtų prisiimti nemažą dalį atsakomybės dėl esamos avaringumo situacijos šalies keliuose.

„Dėl nesąžiningo privačių draudimo kompanijų elgesio transporto priemonės po avarijų išrieda į kelius daugeliu atvejų suremontuotos netinkamai, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza. – Todėl netenka stebėtis, jog būtent ši aplinkybė gali tapti ir dažnai tampa pakartotinų eismo įvykių, kurių pasekmės itin skaudžios, priežastimi. Būtent tokius teiginius dar kartą patvirtina informacija apie didžiausią rezonansą turėjusias eismo nelaimes, kurių nemaža dalis įvyko dėl netinkamai suremontuotų automobilių, kurie jau anksčiau buvo patekę į avarijas“.

Pasak parlamentaro, neretai draudimo kompanijos savo nuožiūra sumažina draudimo išmokos dydį ir taupydamos lėšas pasiūlo mažesnes išmokas tiesiogiai nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais esą dažniausiai siūloma išmoka būna daug mažesnė, nei reikalingi pinigai atkurti sugadintą turtą ar jo dalių rinkos vertę. Todėl įprastai tenka atsisakyti norų, kad avarijoje apgadintas automobilis būtų suremontuotas saugiomis, t.y. naujomis detalėmis. S. Brundzos teigimu, transporto priemonės remontui draudimo kompanijos bando pritaikyti būtinų remonto išlaidų apskaičiavimo metodiką, kurią privalėtų taikyti tik tuo atveju, kai transporto priemonė būtų pripažinta neremontuotina, o turtas laikomas sunaikintu.

Siūlo atsisakyti tiesioginių draudimo išmokų nukentėjusiems

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Seimo narys S. Brundza šią savaitę premjerui Algirdui Butkevičiui, kuris yra ir Valstybinės eismo saugumo komisijos pirmininkas, įteikė rekomenduojamų keisti teisės aktų pasiūlymų paketą.

Tarp siūlymų yra ir punktas, rekomenduojantis įtvirtinti, kad žalos dėl galimo turto sugadinimo, kai jį galima tinkamai suremontuoti, atlyginimo dydis būtų nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Parlamentaras įsitikinęs, kad tai įmanoma pasiekti tik tada, kai draudimo išmoka bus pervedama ne asmeniui, o transporto priemonę suremontavusiai įmonei.

„Blogai, kad žmonės, gavę šias išmokas, neremontuoja transporto priemonės, o dar blogiau, kai ją remontuoja patys ar tam nei teisės, nei tinkamų sąlygų neturinčiuose vos ne pogrindiniuose garažuose, kur nesilaikoma jokių elementarių saugumo normų, jau nekalbant apie įstatymu reglamentuotas nuostatas“, – teigė jis, pabrėžęs, kad 2013 m. privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokų suma perkopė 271 mln. Lt.

S. Brundzos nuomone, priimant sprendimą dėl tinkamumo arba netinkamumo atstatyti transporto priemonę turėtų būti remiamasi ne „ekonominiu“ faktoriumi, kada remontuoti automobilį „ekonomiškai tikslinga“ arba „ekonomiškai netikslinga“, o realiomis galimybėmis tinkamai atstatyti transporto priemonės kėbulo geometriją, atkurti saugos sistemas, kad transporto priemonė nekeltų grėsmės eismo saugumui.

„Įstatymo numatyta suma – 1 mln. eurų dėl žalos turtui – yra daugiau negu pakankama bet kuriai transporto priemonei suremontuoti“, – teigė legendinis lenktynininkas.

Sek svarbiausias automobilių pasaulio naujienas: nuo naujo „Bugatti" modelio iki KET pasikeitimų. Nestabdyk – prisijunk prie DELFI Auto draugų „Facebook“!