Visų pirma reikėtų paminėti, kad nuotekos turi būti tvarkomos atsakingai, nes kartu su jomis į aplinką patenka daug kenksmingų medžiagų. Juk patys žinome, kiek daug indų ploviklių, šampūno ir muilo naudojame. Plastikiniai buteliukai kaip mat ištuštinami ir visa tai išleidus tiesiog į aplinką užteršiama aplinka.
Ypatingai neigiamai aplinką veikia skalbimo milteliai, kurie su vandeniu patekę į aplinką prasiskverbia į gruntą, o galiausiai nukeliavę į vandens telkinius sukelia eutrofikaciją. Kitaip dar šis reiškinys vadinamas vandens žydėjimu.
Taigi pagrindinė problema, kad neteisingai tvarkomos nuotekos užteršia gruntą ir gruntinį vandenį. O tai neigiamai veikia aplinką.
Kaimynai nesupranta, kad elgiasi netinkamai
Naujininkų gyventoja Renata (vardas pakeistas – red. past.) GRYNAS.lt pasakojo, kad pernai vieną vėlų vakarą bėgiodama su drauge netoli namų Naujininkuose užfiksavo Jotvingių gatve srūvančią fekalijų upę. Ji spėjo, kad tai vieno kaimyno bandymas ištuštinti nuotekų šulinius. Moteris teigia skambinusi policijai, tačiau ši tą vakarą taip ir neatvyko, o vėliau parašytas skundas kaip ir tirtas, tačiau tai jokios naudos nedavė. Situacija vėl kartojasi – praėjusį penktadienį moteris teigia užfiksavusi toje pačioje vietoje tekančias nuotekas.
Anot jos, antrą kartą užfiksuoti pažeidėjai nuotekas jau pylė ne į gatvę, bet leido nuo kalnelio. Šįsyk iškviesta policija atvyko, bet namo savininkai atsisakė pareigūną įsileisti į kiemą.
„Jie neigia viską – ir ką tu su jais padarysi, - kaimynų poziciją išsakė pašnekovė. - Žmonės nesupranta, kad pilti šūdus negalima, sau į kiemą gi nepila. Tai yra negerai. Jie nesupranta elementaraus dalyko, kad jeigu visi darytų tą patį, jiems patiems irgi nebūtų gyvenimo“.
Renata sakė vėl parašiusi policijai pareiškimą, todėl dabar belieka tik laukti, ar šįsyk situacija keisis. Tačiau ji pokyčius vertina skeptiškai, nes ir po pirmojo pareiškimo tiesiog sulaukė pareigūnų paaiškinimo, kad piktavalius nubausti sudėtinga, nes beveik neįmanoma įrodyti, kad fekalijas pila būtent tie žmonės, o ne kas nors kitas.
Nenori mokėti mokesčių
Liepkalnio rajono gyventojai nuo seno įpratę gyventi be centrinės kanalizacijos, todėl kiekvienas sukasi, kaip gali. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Renata, žmonės pamiršę vieną svarbų dalyką – kad dabar vartojimas išaugęs dešimteriopai palyginti su ankstesniais laikais.
„Kai kas turi tik lauko tualetus, bet dauguma – vietinę kanalizaciją“, - patikslina pašnekovė.
Ji daro prielaidą, kad žmonės, nusprendę nuotekų neišvežti, o tiesiog nuleisti kitiems, taupo pinigus – juk užsakyti fekalijų išvežimo paslaugą irgi kainuoja. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad žmonės fekalijas leidžia turėdami specialią įrangą – siurbliuką, žarną, o tai irgi tam tikra investicija.
„Manau, kad jie ir toliau nesiruošia kviesti mašinos ir išlaidauti“, - piktinosi Naujininkų gyventoja.
Aplinkosaugininkas: už rankos nepagautas – ne vagis
Savo ruožtu Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas atsidūsta, paklaustas, ar Vilniaus mieste neteisėtas nuotekų tvarkymas kelia daug problemų. „Tikrai taip, tokių atvejų daug“, - patvirtina jis ir čia pat priduria, kad dažniausiai apie netinkamai tvarkomas nuotekas praneša žmonės, rašydami agentūrai skundus. Per metus vien Vilniaus mieste gaunama apie šimtą skundų dėl netinkamai tvarkomų nuotekų. Apie pusė jų pasitvirtina.
„Policija turėjo informuoti, bet aš neradau tokio skundo, kad jis būtų užfiksuotas penktadienį“, - stebėjosi aplinkosaugininkas. Jo teigimu, už netinkami tvarkomas nuotekas galima gauti baudą nuo 200 Lt iki 4 tūkst. Lt. Viskas priklauso nuo įvykio aplinkybių.
„Jeigu už rankos nepagaunama, kaltę įrodyti praktiškai neįmanoma“, - teigė M. Povilauskas. Vis dėlto, kai jau vykdomas patikrinimas, aplinkosaugininkai prašo namų savininkų pateikti dokumentus, kaip jie tvarko nuotekas. Jeigu jokių dokumentų dėl nuotekų pridavimo savininkai pateikti negali, jiems taikomos sankcijos.
Didžiausi teršėjai – sodų bendrijos
Vienintelis sprendimas, kaip užkirsti kelią piktavališkiems nuotekų išpylimams į gamtą, anot M. Povilausko, – centralizuotų nuotekų tinklų atvedimas. Kitaip vis tiek pasitaikys atvejų, kuomet išpilti fekalijas į kaimyno kiemą apsimokės labiau nei brangiai mokėti už nuotekų išvežimą.
„Vieni išpila tyčia, kiti netyčia, treti pražiopso ir persipildo fekalijų duobė. Dar pas kitus prakiūra bakai, būna ir tyčia išpila – visokių atvejų yra“, - tikino aplinkosaugininkas, paklaustas, kokius pasiteisinimus dažniausiai girdi iš pažeidėjų.
M. Povilauskas sako, kad labiausiai su netinkamu nuotekų tvarkymo problema susiduria visos sodų bendrijos, kuriose yra gyvenamųjų namų ir kurie neturi prijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų.
