Nors daugeliui portugalų tokia vyriausybės investicija ir reklamai pasirinkta Kinija per besitęsiantį taupymo laikotarpį pasirodė akibrokštu, garsiam futbolininkui šis honoraras – smulkmė. Pasak žurnalo „Forbes“, C. Ronaldo vien iš reklamos per metus uždirba 20,5 mln. eurų. Be to, jis šiuo metu yra geriausiai apmokamas futbolo žaidėjas pasaulyje, Ispanijos „Madrido Reale“ uždirbantis 38,2 mln. eurų. Tiesa, atskaičius mokesčius jam lieka tik 15 mln. eurų per metus.
Skandalo centre – buvęs Portugalijos premjeras
Portugaliją šiemet krečia korupcijos ir pinigų plovimo skandalai. Portugalai džiaugiasi, kad pagaliau teisėtvarka dirba ir pasiekė net galinguosius, nors įtariamieji – dar ne kaltieji, o tarptautinėje ir vietinėje žiniasklaidoje garsiausiu šiuo metu įtariamuoju tapo buvęs Portugalijos premjeras Jose Socratesas, apkaltintas mokestiniu sukčiavimu, pinigų plovimu ir korupcija.
Socialistų partijos politikas, priverstas atsistatydinti iš premjero pareigų šalį užgriuvus ekonomikos krizei, išvyko studijuoti prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute, o po mokslų ramiai vedė pokalbių laidas Portugalijos nacionalinėje televizijoje bei nesivaržydamas prabangiai gyveno. Buvo aptikta ne viena J. Socrateso motinos keliasdešimt tūkstančių eurų perlaida į sūnaus sąskaitas. Politikas tokį šeimos praturtėjimą teisina motinos gautu paveldėjimu.
Įtariama, kad J. Socratesas neturėjo tiek pajamų, kad būtų galėjęs padengti savo milijonines išlaidas, pavyzdžiui, už būstą prabangiame Paryžiaus rajone. Įtarimą kelia ir motinos vardu registruotas nekilnojamasis turtas Portugalijoje. Dienraštis „Correio de Manha“ teigia, kad buvusio premjero turtas siekia 25 mln. eurų.
J. Socratesui bei kitiems įtariamiesiems nuo praėjusios savaitės taikomas kardomasis kalinimas, komentatorių pripažintas neįprastu bei griežtoku teismo sprendimu.
Žlugo vienas didžiausių šalies bankų
Rugpjūtį žlugo antras pagal dydį Portugalijos bankas „Banco Espirito Santo“, kitaip vadinamas BES. Norint suvaldyti šalies finansų rinkos padėtį, bankas buvo padalytas į du bankus: vadinamąjį „gerąjį“ banką su visu sveiku banko turtu, t. y. sveikomis paskolomis, geromis investicijomis, grynaisiais pinigais ir vertybinių popierių portfeliu, ir „blogąjį“ banką su rizikingu turtu.
„Gerajam“ bankui, kuris buvo pavadintas „Novo Banco“, vyriausybė paskolino 3,9 mlrd. eurų iš likusios Portugalijos gelbėjimo fondo dalies bei dar 4,9 mlrd. eurų paskolino Portugalijos finansų sektorius.
Kaip skelbia Portugalijos radijas TSF, „Novo Banco“ per pirmąjį savo egzistavimo trimestrą į valstybės iždą jau sumokėjo 30 mln. eurų palūkanų.
Nors atrodo, kad banko gelbėjimo planas ganėtinai vykęs, finansinės grupės žlugimas neapsiėjo be skandalų. Lapkritį prasidėjo ir intensyviai tęsiasi su banku bei jo valdymu susijusių asmenų, įskaitant ir banko vadovus, ir politikus, teisminės apklausos. Įdiegtos drausminės procedūros, vykdomos kratos ir „Novo Banco“ patalpose. Įtariamieji kaltinami kvalifikuotu sukčiavimu, piktnaudžiavimu pasitikėjimu, dokumentų klastote, pinigų plovimu ir sukčiavimu mokesčių srityje.
„Banco Espirito Santo“ per pirmąjį pusmetį patyrė 3,6 mlrd. eurų nuostolių. Tai didžiausios kada nors Portugalijos bankų istorijoje užregistruotos netektys. Tačiau aukštas pareigas banke užimantys asmenys ir pirmais šių metų mėnesiais vis dar gaudavo milijoninius atlyginimus, o akcininkus ir indėlininkus dėl banko stabilumo patikino net šalies prezidentas Cavaco Silva.
Ne vienas atsakingas valstybės asmuo, įskaitant Portugalijos banko vadovą Carlosą Costa, apie banko sunkumus žinojo jau prieš metus, todėl visuomenė jį kaltina, kad priemonės, kurių tuo metu imtasi, buvo toli gražu nepakankamos. Tačiau C. Costa teisinasi, kad turimas galias išnaudojo. Viena iš galimų priemonių buvo atstatydinti tuo metu didžiausio privataus Portugalijos banko „Banco Espirito Santo“ valdytojus.
Teisėsauga tiria „auksinių“ vizų dalybas
Teisėsaugos grybštelėjimo sulaukė ir „auksinių“ vizų dalybų projekto dalyviai. Nuo 2013 m. turtingus trečiųjų šalių piliečius Portugalija vilioja „auksinėmis“ vizomis – galimybe metus gyventi Portugalijoje bei laisvai keliauti po Šengeno zoną.
Kaip skelbia oficiali svetainė goldvisaportugal.pt, „auksinę“ vizą ne Europos Sąjungos šalies pilietis gali gauti pasirinkęs vieną iš trijų būdų. Reikia arba įsigyti nekilnojamojo turto ne mažiau kaip už 0,5 mln. eurų, arba į Portugalijoje įregistruotą įmonę investuoti bent 1 mln. eurų, arba sukurti mažiausiai 10 naujų darbo vietų.
Po šešerių metų tokios vizos savininkas, per metus šalyje privalomai turįs pabūti mažiausiai septynias dienas, gali pretenduoti gauti Portugalijos pilietybę. Ypatingo dėmesio buvo sulaukta iš Kinijos turtuolių.
Tačiau Portugaliją supurtė pradėtas teisminis tyrimas, kuris į dienos šviesą jau ištraukė 11 įtariamųjų. Tarp jų – atsistatydinęs Imigracijos ir pasienio agentūros vadovas Manuelis Jarmela Palosas, buvusi Teisingumo ministerijos generalinė sekretorė Maria Antonia Anes, buvęs Registrų ir notarinių paslaugų instituto direktorius Antonio Figueiredo, taip pat – trys kinai verslininkai.
Bylos gijos veda ir iki buvusio ministro pirmininko J. Socrateso, nors šioje byloje jis nėra oficialiame įtariamųjų sąraše. Buvęs Imigracijos ir pasienio agentūros vadovas M. J. Palosas įtariamas pasyviąja korupcija bei ėmęs 10 proc. komisinį mokestį už „auksinės“ vizos gavimo paspartinimą.
Nors bylos detalės nėra viešinamos, „auksinių“ vizų dalybos problemiškos. Nėra aiškios kontrolės, kas iš tiesų gauna šias vizas ir kokia Portugalijoje investuojamų pinigų kilmė. Jau buvo atvejis, kai Kinijos pilietį, gavusį „auksinę“ vizą, iš tėvynės pasivijo tarptautinis arešto orderis.
Per dvejus metus buvo išduota per 1 770 „auksinių“ vizų. Portugalija surinko daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų. Tačiau darbo vietų buvo sukurta vos 30.
