Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.
Tuo tarpu „Lietuvos energijos gamybos“ vadovas teigia, kad įmonės vadovybė negali atsakyti už lėšas, nes tuo metu vadovavo kiti asmenys. Be to, pasak jo, informacijai nesuteikiama išsami informacija.
„Per keletą metų niekas nekontroliavo to sektoriaus - iki 2012 metų imtinai, sąnaudų niekas netikrino įmonių, kurios gamino elektros energiją, tai dabar nori pasiteisinti. Aš manau, kad bus kreiptasi į prokuratūrą, bus aptarta politinėje taryboje, kodėl tuo laikotarpiu tam tikrų pirčių išlaikymo išlaidos buvo įskaičiuotos į elektros energijos kainą ir kiti dalykai“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Parlamentinės Energetikos komisijos, kuri trečiadienį išklausė Kainų komisijos audito išvadas ir įmonių vadovų paaiškinimus, vadovas Kęstutis Daukšys sako, kad 2010-2012 metais buvo padaryta daug sprendimų, dėl kurių augo elektros kaina.
„2010-2012 metais buvo padaryta daug tokių dalykų, kurie ryškiai pabrangino žmonėms elektrą. ATL (apyvartiniai taršos leidimai - BNS) nupirkti per brangiai, dabar nurašinėjami, rusiška elektra nupirkta ir parduota kaip Elektrėnų gamybos. Yra ir keistų dalykų, pavyzdžiui, kažkas važiavo į kelionę į Aziją, o už tai mokėjo elektros vartotojai, o taip neturėtų būti“, - trečiadienį po komisijos posėdžio, kuriame svarstytos Kainų komisijos inicijuotų 3 įmonių patikrinimų ataskaitos, BNS sakė K.Daukšys.
„Lietuvos energijos gamybos“ atveju apie 52 mln. litų yra dėl neteisingo elektros energijos nupirkimo ir pardavimo. Dar apie 47 mln. litų - dėl kitų dalykų: dėl neteisingų pirkimų, kad tarife atsirado paslaugos, kurios neturėjo būti“, - aiškino K.Daukšys.
Pasak jo, dalis šių lėšų jau grąžinama vartotojams. „Dėl tų 47 mln. litų - jų grąžinimas numatytas kitais metais“, - teigė K.Daukšys.
„Lietuvos energijos gamybos“ vadovas Juozas Bartlingas sako, kad būtina aiškintis aplaidžius bendrovės valdymo, VIAP lėšų naudojimo klausimus, tačiau kartu pabrėžia, kad dabartiniai vadovai tuo metu joje nedirbo.
J.Bartlingas BNS teigė negalintis paaiškinti ankstesnių įmonės išlaidų, tačiau, anot jo, egzotiškų kelionių išlaidos sudaro tik mažą dalį netinkamai panaudotų lėšų.
„Paaiškinti kitų pažiūrų ir vertybių asmenų, tuomet vadovavusių Lietuvos elektrinei, egzotiškas keliones ir panašias kažkodėl tik dabar prisimintas penkerių metų senumo išlaidas, su kuriomis dabartiniai vadovai neturi nieko bendra, nėra lengva. Juolab, kad šios sąnaudos sudaro mažiau nei šimtąją procento visos nepripažintos sumos“, - teigė bendrovės vadovas.
Pasak jo, 2010-2012 metais vadovautasi tuomet galiojusiu VIAP aprašu, apyvartinių taršos leidimų (ATL) nuostoliai tuomet galėjo būti priskiriami gamybos sąnaudoms - Kainų komisija 2012 metais nepripažino ATL nuostolių, o vėliau jais nebesidomėjo.
„Tik dabar kažkaip suskaičiuoti ir 120 mln. litų dėl netinkamo ATL pirkimo. Tačiau bendrovė neturi galimybių to pakomentuoti, nes išgirdo tik skaičių. Kaip jis atsirado, kokie faktoriai įvertinti, ar remtasi faktiškai panaudotais ATL vienetais, o ne teoriniais išvedžiojimais, galiausiai, ar tai apskritai susiję su bendrovės reguliuojama veikla – mums to žinoti neleista“, - sakė J.Bartlingas.
Pasak K.Daukšio, patikrinimas parodė, kad „Litgrid“ netinkamai į tarifą įskaičiavo apie 90 mln. litų, kurie vartotojams bus pradėti grąžinti nuo kitų metų: „Jau dabar išdėstyti tarife - mažinamos įmonių paslaugų kainos. Jie per 4 metu grąžins vartojams tuos pinigus - mažiau reikės mokėti“.
Pasak K.Daukšio, komisija dar nebaigė „Lesto“ patikrinimo.