V. Putinas pareiškė, jog įvykiai Ukrainoje rodo, kad Maskvos politika yra teisinga, taip pat apkaltino Vakarų šalis cinizmu dėl jų reakcijos į tą krizę.
V. Putinas, kreipdamasis į Rusijos Federacijos susirinkimą, pareiškė: „Rusija įrodė, kad gali apginti savo tautiečius“, skelbia „RIA Novosti“.
V. Putinas padėkojo šalies piliečiams už pademonstruotą ištvermę susidūrus su išbandymais, tekusiais Rusijai šiais metais, ir pavadino rusus „brandžia nacija“.
„Visų pirma noriu padėkoti visiems jums už palaikymą, vienybę ir solidarumą lemtingais momentais, kai sprendžiama labai daug kas mūsų šalies ateičiai. Šiais metais mes drauge išgyvenome išbandymus, kuriuos gali atlaikyti tik brandi, susitelkusi nacija, išties suvereni ir stipri valstybė“, – pažymėjo V.Putinas, pradėjęs sakyti metinę kalbą Federaliniam Susirinkimui.
„Mes ginsime pasaulio įvairovę, nešime užsienyje gyvenantiems žmonėms tiesą, kad visi matytų tikrą, autentišką, o ne iškreiptą, suklastotą Rusijos vaizdą“, – teigė jis.
Pasak V. Putino, Rusija tai darys netgi dabartinėmis sąlygomis, kai kai kurių šalių vyriausybės mėgina „sudaryti aplink Rusiją vos ne naują geležinę uždangą“.
„Mes patys niekada neisime izoliavimosi, ksenofobijos, įtarumo, priešų paieškų keliu. Visa tai – silpnumo apraiškos, o mes stiprūs ir pasitikintys savo jėgomis“, – pažymėjo V. Putinas.
V. Putinas: Krymas Rusijai turi sakralinę reikšmę
V. Putinas tvirtino, kad Kryme glūdi rusų valstybingumo ištakos ir kad šis regionas Rusijai turi sakralinę reikšmę.
Ketvirtadienį sakydamas metinę kalbą Federaliniam Susirinkimui, V.Putinas pažymėjo, kad Krymo prijungimas Rusijai turi ypatingą reikšmę.
„Kryme gyvena mūsų žmonės ir pati teritorija strategiškai svarbi. Ir todėl, kad būtent čia yra dvasinis daugiamečio rusų nacijos ir centralizuotos rusų valstybės monolito formavimo šaltinis“, – sakė jis.
Prezidentas priminė, kad „čia, senovės Chersone (Korsunyje), apsikrikštijo kunigaikštis Vladimiras, kuris vėliau krikštijo visą Rusią“.
Pasak V.Putino, „krikščionybė buvo galinga dvasinė vienijanti jėga, kuri sudarė sąlygas įtraukti į vieningos rusų nacijos formavimą ir bendro valstybingumo susidarymą pačias įvairiausias pagal kraują gentis ir gentines sąjungas (iš) viso didelio rytų slavų pasaulio“.
„Būtent remdamiesi šia dvasine dirva mūsų protėviai pirmą kartą ir visiems laikams suvokė save kaip vieną liaudį“, – tvirtino prezidentas.
„Tai suteikia mums visą pagrindą sakyti, kad Rusijai Krymas, senovės Коrsunis, Chersonas, Sevastopolis turi didžiulę civilizacinę ir sakralinę reikšmę – taip kaip ir Šventyklos kalnas Jeruzalėje tiems, kas išpažįsta islamą ir judaizmą. Būtent taip mes tai ir vertinsime. Nuo šiol ir visam laikui“, – pareiškė V.Putinas.
V. Putinas: mus pasiuntė
Jis pareiškė, kad ES „pasiuntė jį labai toli“, kai jis pasiūlė aptarti Ukrainos ir ES Asociacijos sutartį.
Apie tai jis kalbėjo per kasmetinį kreipimąsi į Rusijos Federacijos susirinkimą.
Anot V. Putino, jis neva mėgino paaiškinti Briuseliui, kad Kijevą ir Maskvą sieja gilūs istoriniai ir ekonominiai ryšiai.
„Mums buvo pasakyta, kad tai – ne mūsų reikalas, kalbant paprasčiau, mus pasiuntė labai toli“, - kalbėjo V. Putinas.
Jis pridūrė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atidėjo Asociacijos sutartį „tobulinimui“ metams po to, kai Ukrainoje neva buvo įvykdytas valstybinis perversmas.
„Tada mes pasakėme, kad nemokėsime už politines klaidas. Dabar dokumentą pasirašė ES. Koks rezultatas? Jis ir vėl atidėtas metams. Kam gi buvo surengti visi šie sukilimai ir karai?“ – stebėjosi V. Putinas.
Jau anksčiau dabar jau buvęs Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso buvo pareiškęs, kad per visą Asociacijos sutarties tarp Ukrainos ir ES rengimo laikotarpį V. Putinas nesipriešino šio dokumento pasirašymui.
„Nevalia palaikyti ginkluoto valdžios perėmimo“
Rusija visada gerbė ir gerbs šią giminingą tautą ir jos suverenitetą, apie Ukrainą pareiškė V. Putinas.
V. Putinas sakė, kad jo šalis gerbė ir gerbs Ukrainos bei kitų buvusių sovietinių respublikų suverenumą.
„Gerai žinoma, kad Rusija ne vien palaikė Ukrainos ir kitų broliškų buvusių SSRS respublikų suverenumo siekį, bet ir reikšmingai skatino tą procesą 10-o dešimtmečio pradžioje“, – V.Putinas sakė skaitydamas savo metinį pranešimą Federaliniame Susirinkime.
„Nuo tų laikų mūsų pozicijoje niekas nepasikeitė, – teigė jis. – Kiekviena tauta turi neatsiejamą suverenią teisę į savą vystymosi kelią, (teisę) rinktis sąjungininkus, visuomenės politinės organizacijos formą, ekonomikos santvarką ir savo saugumo užtikrinimą.“
„Rusija visa tai visada vertino ir vertins su pagarba, – sakė V.Putinas. – Tai visiškai tinka ir Ukrainai, broliškai ukrainiečių tautai.“
„Jokiais būdais nevalia palaikyti ginkluoto valdžios perėmimo, žudynių Odesoje“, – sakė Rusijos vadovas.
„Ne atsitiktinai paminėjau mūsų draugus amerikiečius, nes jie tiesiogiai arba iš užkulisių visada veikia mūsų santykius su kaimynais. Kartais nė nežinai, su kuo geriau kalbėtis – su kai kurių valstybių vyriausybėmis ar tiesiogiai su jų globėjais ir rėmėjais amerikiečiais“, – nurodė V.Putinas.
„Dabar būtina padėti Ukrainos ekonomikai, o ne politikuoti, tačiau Vakarai tokios pagalbos kol kas suteikti nesiruošia“, – sako V. Putinas. Anot Rusijos prezidento, Rusijos Ukrainai suteikta parama siekia 33 mlrd. dolerių (92 mlrd. Lt).
V. Putinas: kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijų – beprasmiška
„Kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijų – beprasmiška“, – V.Putinas sakė skaitydamas savo metinį pranešimą Federaliniame Susirinkime.
„Sankcijos – ne vien nervinga Amerikos ir Vakarų reakcija į Rusijos poziciją. Jeigu nebūtų įvykęs Krymo pavasaris, jie būtų sugalvoję kitą pretekstą“, – teigia V. Putinas.
„Reikia su pagarba vertinti visų tarptautinės bendruomenės narių teisėtus interesus. Tik tuomet ne patrankos, ne raketos ir ne karo lėktuvai, o būtent teisės normos patikimai saugos pasaulį nuo kruvinų konfliktų“, – sakė Kremliaus vadovas.
„Tuomet nereikėtų nieko bauginti kokia nors menama izoliacija, apgaudinėjant save pačius, arba sankcijomis – kurios, be abejo, žalingos, tačiau žalingos visiems, įskaitant tuos, kas jas inicijuoja.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, V.Putinas pabrėžė, jog „tai ne vien JAV arba jų sąjungininkių nervinga reakcija į mūsų poziciją dėl įvykių ir valstybės perversmo Ukrainoje ir netgi ne į vadinamąjį Krymo pavasarį.“
„Esu tikras – jeigu viso to nebūtų buvę ... (Vakarų šalys) būtų radusios kitą dingstį suvaržyti didėjančias Rusijos galimybes, ją paveikti, o dar geriau – išnaudoti dėl savo interesų“, - sakė jis.
„Sulaikymo politika sugalvota ne vakar“, – pridūrė V.Putinas.
„Varžymo politika taikoma dešimtmečius. Kai tik atsiranda manančių, kad Rusija tapo per stipri ir savarankiška, įjungiamas šis mechanizmas“, – sako Rusijos prezidentas.
„Rusijos kariuomenė mandagi, o ne žiauri, jos aplenkti neįmanoma“, – tvirtina V. Putinas.
Rusijos prezidentas įsitikinęs, kad karine prasme Rusijai nėra lygių. Jis pažymi, kad Rusija neketina veltis į brangiai kainuojančias ginklavimosi varžybas. Šalies kariuomenė esą gali veiksmingai pasirūpinti šalies gynyba, o Vakarų paskelbtos sankcijos – akstinas siekti užsibrėžtų tikslų.
Rusija neketina veltis į brangiai kainuojančias ginklavimosi varžybas, tačiau gynybos priemonėmis pasirūpinta, tikina V. Putinas.
„Neketiname veltis į brangiai kainuojančias ginklavimosi lenktynes, tačiau tuo pačiu patikimai ir garantuotai užtikrinsime mūsų šalies apginamumą naujomis sąlygomis“, – V.Putinas sakė skaitydamas savo metinį pranešimą Federaliniame Susirinkime.
„Nėra jokių abejonių, kad tai bus padaryta. Rusija turi tiek galimybių, tiek nestandartinių sprendimų. Niekam nepavyks įgyti karinio pranašumo prieš Rusiją“, – pabrėžė jis.
Pasiūlė visišką į Rusiją sugrįžusio kapitalo amnestiją
Rusijoje mokestinės sąlygos bus užfiksuotos ketverių metų laikotarpiui. Tai ketvirtadienį pareiškė V. Putinas.
Pasak V. Putino, gamybos įmonėms, pradedančioms savo veiklą nuo nulio, bus taikomos dvejus metus galiojančios mokestinės lengvatos.
„Siūlau per artimiausius ketverius metus užfiksuoti dabar galiojančias mokestines sąlygas ir prie šio klausimo nebegrįžti, nieko nekeisti“, – sakė jis.
Jis priminė, kad verslininkai „pagrįstai kalba apie stabilių įstatymų ir taisyklių, kaip ir apmokestinimo, būtinybę“.
„Visiškai su tuo sutinku“, – patvirtino V. Putinas.
Rusija neketina nutraukti santykių nei su Europa, nei su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau ir toliau bendradarbiaus su Afrikos šalimis ir Artimųjų Rytų valstybėmis, teigė V. Putinas.
„Pagrindinis mūsų tikslas – įsigyti kuo daugiau lygiateisių partnerių tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Planuojame aktyviau bendradarbiauti regionuose, kur šiuo metu pagreitį įgauna integraciniai procesai, kur nepainiojama politika ir ekonomika“, – sakė V. Putinas.
„Mes patys niekada nesirinksime izoliacijos, ksenofobijos, įtarumo ir priešų paieškų kelių. Visa tai liudija silpnumą, o mes esame stiprūs ir savimi pasitikintys. Mūsų tikslas – įgyti kuo įmanoma daugiau lygiaverčių partnerių tiek Vakaruose, tiek Rytuose“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Rusijos ekonomikos augimo tempai artimiausiu metu turi būti paspartinti tris ar keturis kartus, teigė V. Putinas.
„Rusija privalo atsisakyti visiškos verslo kontrolės principo“, – sakė jis.
Rusija privalo mažinti priklausomybę nuo technologijų iš užsienio, įsitikinęs Rusijos prezidentas.
Pasak jo, Rusijos federacijai būtina vienu metu siekti dviejų esminių tikslų – suvaldyti infliaciją ir skatinti ekonomikos augimą.
Reikalauja sustabdyti „spekuliaciją“ krintančiu rublio kursu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareikalavo, kad šalies centrinis bankas ir vyriausybė imtųsi „griežtų veiksmų“ stabdyti spekuliacijas, susijusias su krintančiu rublio kursu, kuris šią savaitę pasiekė visų laikų žemumas.
„Žinote, kad Rusijos bankas perėjo prie svyruojančio kurso, tačiau tai nereiškia, kad jis nusišalino nuo įtakos rublio kursui ir kad rublio kursas gali nebaudžiamai tapti finansinių spekuliacijų objektu“, – V.Putinas pareiškė skaitydamas savo metinį pranešimą Federaliniame Susirinkime.
„Prašau Rusijos banko ir vyriausybės imtis griežtų koordinuotų veiksmų, kad iš vadinamųjų spekuliantų atimtų norą išnaudoti Rusijos valiutos kurso svyravimus“, – sakė V.Putinas.
„Valdžios institucijos žino, kas tie spekuliantai, ir turi poveikio priemonių. Atėjo laikas pasinaudoti tomis priemonėmis“, - pridūrė jis.
Žiniasklaida spėliojo, ką V. Putinas praneš
Tikslus temų sąrašas nebuvo nežinomas iš anksto, nes kalba tradiciškai ruošiama iki paskutinės minutės, be to, kaip teigia informuoti šaltiniai, V. Putinas ją gali pakoreguoti netgi paskutinę naktį prieš kreipimąsi.
Nepaisant to, žiniasklaida jau kelias dienas spėliojo, ką prezidentas praneš parlamentui.
Rusijos lyderis į Federalinį susirinkimą kreipėsi 12 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose. Kalbą tiesiogiai transliavo televizijos „Rossija“ ir Pirmasis kanalas. Klausytis kalbos pakviesta apie 1,1 tūkst. žmonių: tai Federacijos Tarybos nariai, Valstybės Dūmos deputatai, federalinės vyriausybės nariai, Konstitucinio ir Aukščiausiojo teismo vadovai, regionų gubernatoriai bei regioninių susirinkimų pirmininkai, tradicinių konfesijų lyderiai, regionų visuomeninių rūmų bei stambiausių masinės informacijos priemonių vadovai ir kt. V. Putino kalbos pirmą kartą taip pat klausėsi Krymo bei Sevastapolio atstovai.
Skelbiama, kad prezidentas pranešimą ruošė savarankiškai – kaip kad darė ir praeitais metais, „RIA Novosti“ sakė šaltiniai Kremliuje.
„Prezidentas ruošia pranešimą. Kaip ir tada, kai skaitė pranešimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, jis tai daro savarankiškai. Be jokios abejonės, prašo medžiagos, ekspertų vertinimų, tačiau apie ką kalbės, žino tik prezidentas“, – teigė šaltinis Kremliuje.
Vakarų žiniasklaida po Rusijos prezidento kreipimosi į šalies parlamentą po Krymo aneksijos sakė, kad kalba apie Krymo prijungimą gali tapti jo karjeros kulminacija.
Pagrindinė V. Putino pasiųsta žinutė buvo paprasta: „Rusija sugrįžo“. V. Putino tonas buvo „gana dalykiškas, o ne agresyvus“, teigia stebėtojai, nors buvo ir tokių, kurie išgirdo ir „viskuo nusivylusio žmogaus virkavimą dėl gyvenimo neteisybės“.
J. Kerry ragina Rusiją nesiizoliuoti „savo pačios veiksmais“
„Jungtinės Valstijos ir šalys, kurios palaiko Ukrainos suverenumą ir teises, nesiekia konfrontacijos. Mes nesiekiame ir netrokštame matyti Rusiją izoliuotą dėl savo pačios veiksmų“, – J.Kerry sakė per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) diplomatijos vadovų susitikimą Šveicarijoje.
